Matuzẽvičius Eugenijus 1917 12 24Uriupin (Volgogrado sr., Rusija) 1994 06 20Krinčinas (palaidotas Vilniuje), lietuvių poetas, vertėjas. L. Matuzevičiaus brolis, K. Matuzevičiaus tėvas. 1939–43 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. 1944–46 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1946–53 dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, 1954–59 Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1961–72 dirbo laikraščio Literatūra ir menas redakcijoje.
Eugenijus Matuzevičius
Kūryba
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1933 vaikų ir jaunimo periodikoje. Pirmuosiuose eilėraščių rinkiniuose Pavasario taku (1941 21978), Audros paukščiai (1944) apdainuojamas jaunystės džiaugsmas arba perteikiama likimo, nelaimės, mirties nuojauta, eilėraščiai melodingi, dažni meilės ir nusivylimo, džiaugsmo ir kančios motyvai. Pokario eilėraščių rinkiniuose Darbymečio vėliavos (1950), Draugystės daina (1953) gausu deklaratyvių eilėraščių, šlovinančių sovietinį gyvenimą. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose Negeski, švyturio ugnele (1960), Mėnesienos krantas (1965), Vasarvidžio tolumos (1968), Paukščių Takas (1970), Žalios metų salos (1975, LSSR valstybinė premija, 21982), Variacijos ir sugrįžimai (1980) eilėraštis virsta monologu, pagaunančiu įspūdį ir būseną, dažnai bandoma grįžti į pradžios laiką, tėviškę, ieškoma tikslesnių detalių savitam tėviškės paveikslui.
Dar išleido poezijos rinktinę Kol saulė nusileis (1977), rinkinius Jau sparno nenumes (1992), Sugrįžimų tyla (1994). Parašė tekstų lietuvių kompozitorių dainoms. Su A. Kalinausku sukūrė libretą V. Laurušo operai Paklydę paukščiai (pastatyta 1967). Su A. Valioniu sudarė knygą Meninio vertimo problemos (1980).
Išvertė M. Lermontovo (Bėglys 1951), A. Puškino (Grafas Nulinas 1953, Kaukazo belaisvis 1955), P. Nerudos (Miškų kirtėjas tepabunda! 1953) poemų, V. Lugovskojaus (rinktinė Poezija 1963), J. Rainio (rinktinės Aukso žirgas 1964, Ave sol! 1971), I. Abašidzės (rinktinė Poezija 1966, su V. Reimeriu), A. Mickevičiaus, J. Słowackio, J. Kupalos ir kitų poetų kūrinių, M. Gorkio autobiografinę apysaką Vaikystė (1946 41980), Žmonėse (1948 41981), Nazımo Hikmeto romaną Romantika (1964). E. Matuzevičiaus eilėraščių rinkinių išleista baltarusių, latvių, rusų, ukrainiečių kalbomis.
Apdovanojimai
Poezijos pavasario laureatas (1971), LSSR valstybinė premija (1975).
Atminimo įamžinimas
1994 Krinčine įsteigtas E. ir L. Matuzevičių memorialinis muziejus (Pasvalio krašto muziejaus filialas).
R: Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1987.
1540