Lietuvõs spòrtas. Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. Nuo 1887 Vilniuje veikė šachmatininkų būrelis, Vilniuje ir Kaune 1907 įkurtas rusų sporto gimnastikos klubas Sokol.
Lietuvos sportas 1918–1940
1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių – S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) – aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 – Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 – Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 – Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 – Kauno teniso klubas (KTK), 1926 – Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 – Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 – Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). Veikė tautinių mažumų sporto organizacijos: Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga Makabi (įkurta 1920), Kauno lenkų sporto klubas Sparta (įkurtas 1926), rusų, vokiečių sporto klubai.
1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė). Kūno kultūros, sporto reikalams tvarkyti 1932 priimtas Kūno kultūros įstatymas.
1932 įsteigta valstybinė institucija – Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932–34), V. Augustauskas (1934–40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941–43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943–44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934–38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai – aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Parengė 3 laidas, 106 absolventus, iš jų žymesni: V. Kišonas (krepšinio treneris, Lietuvos kūno kultūros instituto Žaidimų katedros vedėjas), Leonas Puskunigis – (lengvosios atletikos, pasaulio ieties metimo rekordininkės B. Kalėdienės treneris), B. Čepanauskas (Panevėžio apygardos sporto vadovas), L. Baltrūnas (2 kartus Europos krepšinio čempionas, krepšinio ir tinklinio treneris, Australijos lietuvių sporto organizatorius), V. M. Variakojis (krepšinio ir stalo teniso treneris, sporto organizatorius) ir kiti.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms – Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas. 1938 parengta kūno kultūros, sporto plėtros Lietuvoje programa, įkurtas sportininkų rėmimo fondas, apygardose pradėtos rengti kūno kultūros, sporto dienos.
Trečiojo Europos vyrų krepšinio čempionato atidarymo iškilmės naujoje Sporto halėje Kaune (1939)
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 – lengvosios atletikos, 1922 – futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 – vyrų krepšinio, 1925 – bokso, šaudymo, 1927 – stalo teniso, 1929 – teniso, 1931 – plaukimo; nuo 1935 – gimnazijų žaidynės. Per 1935 Pasaulio lietuvių kongresą įvyko sporto šventė, kurios metu parodomąsias pratybas ir varžybas surengė JAV lietuvos sportininkai, sporto specialistai: B. Budrikas, F. Kriaučiūnas, Konstantinas Savickas (krepšinis), E. Šemaitytė (plaukimas), J. Knašas (boksas).
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų. Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 – Lengvosios atletikos komitetas, 1935 – Šaudymo sąjunga, 1936 – Krepšinio komitetas. 1939 LTOK tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariu.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė – su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva–Latvija surengtas 1926 Kaune. Boksavosi po keturis Lietuvos ir Latvijos boksininkus, nugalėjo Latvija 3:1.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas 188 km lenktynių plentu nebaigė.
Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), – greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. 500 m rungtyje jis užėmė 25 (50,8 s), 1500 m – 26 (2 min 40,2 s), 5000 m – 28 (9 min 40,1 s), 10 000 m – 22 (19 min 47,2 s) ir daugiakovėje – 21 (221,66 taško) vietą. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių. Žaidė Leonardas Abramavičius, Z. Kolodnas, A. Z. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis. Futbolo rinktinė pasaulio čempionate pirmą kartą dalyvavo 1933, atrankos varžybose pralaimėjo Švedijai 0:2.
1937 Lietuvos rinktinė Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) – sidabro medalius. Lengvosios atletikos Europos čempionate 1934 Turine dalyvavo V. Bakūnas (400 m, 52,6 s), Vladas Komaras (110 m barjerinis bėgimas, 16,3 s), Stanislovas Šačkus (dešimtkovės nebaigė).
Pirmaisiais Europos čempionais 1937 Rygoje tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė: A. Andrulis, L. Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, F. Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Z. Puzinauskas, Stanislovas Šačkus, Pranas Talzūnas, Juozas Žukas; treneris F. Kriaučiūnas.
1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas. 1939 Europos vyrų krepšinio čempionatą, surengtą Kaune, antrą kartą laimėjo Lietuvos rinktinė: A. Andrulis, L. Baltrūnas, V. Budriūnas, Juozas Jurgėla, F. Kriaučiūnas, Vytautas Leščinskas, P. Lubinas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Petras Norkus, Leonas Petrauskas, Z. Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliupas; treneris F. Kriaučiūnas.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė su treneriu F. Kriaučiūnu (1938)
V. Vencienė, XV žiemos olimpinių žaidynių 1988 Calgary slidinėjimo čempionė
Lietuvos sportas 1940–1990
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941–44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1944 dauguma geriausių sportininkų pasitraukė į Vakarus.
1940–41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją – Kūno kultūros rūmus – pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01–06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944–46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946–1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986–90). Komitetų pirmininkai: Aleksiejus Šimanas (1940–41 ir 1944–46), Jonas Uloza (1946–53), Benediktas Bračas (1954), A. Gudanovičius (1954–61), Vytautas Ostrauskas (1961–72), Algirdas Balčiūnas (1972–76), Z. Motiekaitis (1976–90). Vietoje sporto klubų įkurtos ir veikė sporto draugijos: Dinamo (1940–41 ir 1944–92), Darbo rezervai (1946–90), Žalgiris (1944), Spartakas (1940–60), Lokomotyvas (1945–1992), Kolūkietis (1951–56), Nemunas (1956–87).
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis. 1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999–2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992–2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros. Veikė vaikų, jaunimo sporto mokyklos, buvo sukurta visas amžiaus grupes apimanti varžybų sistema, organizuojami fizinį aktyvumą skatinantys renginiai: Sportui amžius ne riba, sveikatos ir sporto šventė Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Maskvos (1977–80), Iš Nemuno krašto į olimpines aukštumas (1981–84), Judėjimas – sveikata, našus darbas (nuo 1985) ir kiti.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950–54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 – boksininkas D. Pozniakas. 1959–90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Įsimintinų pergalių pasiekė biatlonininkas 1984 olimpinis, 1983 ir 1985 pasaulio čempionas A. Šalna.
Arminas Narbekovas (kairėje), XXIV olimpinių žaidynių 1988 Seule futbolo čempionas
Petras Motiekaitis su rekordiniu sraigtasparnio modeliu
Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m – V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). Pasaulio rekordus gerino P. Motiekaitis (1963, 1967, 1968, 1969, 1970, 1971, 1973, 1975, 1981, aviamodeliavimas), Vasilijus Špundovas (1984), G. Umaras (1984, 1985, 1986, 1987, 1988) ir A. Kasputis (1988; visi dviračių sportas, trekas), Gediminas Vaivada (1961), Anatolijus Jeravojus (1962), Jurijus Romenko (1965), Valentina Paplauskienė (1972), Margarita Černeckaja (1977), Jevgenijus Ūsovas (1977), R. Kaščiuškevičius (1983; visi parašiutizmas), Vladimiras Dudinas (1969, 3000 m kliūtinis bėgimas), A. Ambrazienė (1983, 400 m barjerinis bėgimas), L. Kačiušytė (1978, 1979), R. Žulpa (1981; abu 200 m plaukimas krūtine), Ala Tatarincevaitė (1970, plaukimas po vandeniu), B. Mačernis (1977, sunkioji atletika, rovimas), V. Turla (1981, 1982, 1985, kulkinis šaudymas).
1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Daugelio tarptautinių konkursų laureatai buvo pramoginių šokių poros J. Norvaišienės ir Č. Norvaišos (1968–73), D. Kamaitienės ir V. Kamaičio (1971–80), S. Idzelevičienės ir R. Idzelevičiaus (1979–81).
Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 1967 ir 1968 Europos šalių čempionių rankinio taurę laimėjo Kauno Žalgirio rankininkės (Regina Bitinaitė, Pajauta Dimaitė, G. Galminaitė, Regina Grinevičiūtė, Elena Janilionytė, Gražina Lapinskaitė, Anelė Lasickaitė, Stefanija Leščinskaitė, Angelė Pasvenskienė, E. Petkienė, Rožė Stasiulevičienė, Irena Tuinylaitė, Danutė Vaitiekūnaitė, Eleonora Zabulėnaitė; trenerė Fausta Bimbienė).
4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą – tarpžemyninę Jones taurę. 1987 Kauno Granito rankininkai (Valius Babarskas, Kastytis Čebatorius, Remigijus Čikanauskas, Romas Dumbliauskas, Michailas Juzko, Jonas Kaučikas, Eugenijus Miknius, Algis Mikučionis, Gediminas Mikulėnas, Vytautas Milašiūnas, Algis Mockeliūnas, V. Novickis, Pranas Vaitonis, R. Valuckas, Stasys Vasiliauskas; treneriai A. Skarbalius ir Modestas Prakapas), 1988 Vilniaus Eglės rankininkės (J. Barčiūnienė, Loreta Ivanauskienė, Daiva Kalauskaitė, Laima Kavaliauskienė, Aušra Krasaitienė, A. Miklušytė, R. Sypkuvienė, Lilijana Sadzon, A. Mažeikaitė‑Strečen, Rasa Šulskytė, M. Trojanovskaja, Jolanta Žemaitytė; treneriai Antanas Taraskevičius ir Rimantas Stankevičius) iškovojo Tarptautinės rankinio federacijos taurę.
A. Sabonis (Kauno Žalgiris) prieš V. Tkačenką (Maskvos CSKA; Kaunas, 1985)
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970). Nuo 1956 renkami geriausi (populiariausi) Lietuvos metų sportininkai.
Lietuvos alpinistai Dariaus ir Girėno viršūnėje (Pamyras, 2003)
Lietuvos sportas po nepriklausomybės atkūrimo
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų – Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990–93 ir 2005–09), Vytas Nėnius (1993–96 ir 2001–05), R. Kurtinaitis (1997–2001), Klemensas Rimšelis (2010–14), Edis Urbanavičius (2014–18), Vytautas Vainys (2019). Nuo 2019 01 01 departamentas likviduotas, nes įsigaliojus Sporto įstatymui formuoti ir įgyvendinti valstybės sporto politiką pavesta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje). 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis. Lietuvos sportininkai ir komandos su savo šalies vėliava pradėjo dalyvauti visose oficialiose tarptautinėse varžybose.
1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė – biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas – jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10–95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d. 13 h 54 min ir 58 sekundes.
V. Vitkauskas su Lietuvos trispalve Džomolungmos viršūnėje 1993 05 10
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 – Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 – olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti (3 lent.). Pradėtos kultivuoti naujos sporto šakos: trijulių krepšinis, paplūdimio tinklinis (1990), smiginis (1995), golfas (2000), akmenslydis (2004).
3
Lietuva – viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 1994 Europos čempione tapo Lietuvos jaunių (17–18 m.), 1996 – Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) krepšinio rinktinė, 1997 – Lietuvos moterų krepšinio rinktinė (Reda Aleliūnaitė, Irena Baranauskaitė, Dalia Belickaitė‑Kurtinaitienė, Lina Brazdeikytė, Lina Dambrauskaitė, Jovita Jutelytė, Aneta Kaušaitė ir J. Kaušaitė, Rasa Kreivytė, Rima Petronytė, J. Štreimikytė, Jolanta Vilutytė; treneriai V. Gedvilas, Algirdas Paulauskas).
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – 2003 Europos čempionė
2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai (Giedrius Gustas, Š. Jasikevičius, K. Lavrinovičius, A. Macijauskas, Virginijus Praškevičius, Donatas Slanina, D. Songaila, Dainius Šalenga, R. Šiškauskas, S. Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas; treneriai Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, V. Chomičius). 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione (Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, Antanas Kavaliauskas, J. Mačiulis, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas, R. Seibutis, Darius Šilinskis; treneriai R. Butautas ir R. Kurtinaitis). 2007 pasaulio čempione tapo ir Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Algimanto Šato. Geriausios Lietuvos krepšinio klubų komandos laimėjo Europos taures: Kauno Žalgiris – Europos šalių taurių laimėtojų taurę (1998) ir Eurolygos taurę (1999), Vilniaus Lietuvos rytas – ULEB (Europos krepšinio lygų sąjungos) taurę (2005).
Įsimintinų pergalių pasaulio, Europos čempionatuose pasiekė daugiakovininkai – 2004 ir 2008 olimpinis prizininkas, 2001, 2002, 2009 Europos ir 2000, 2004, 2006 pasaulio čempionas A. Zadneprovskis, 2008 olimpinis vicečempionas, 6 kartus (2002–05, 2009) Europos, 3 kartus (2006, 2010) pasaulio čempionas E. Krungolcas, 2009, 2014 Europos, 3 kartus (2010, 2013–14) pasaulio čempionas J. Kinderis, 2012 olimpinė čempionė, 2020 vicečempionė, 8 kartus (2008, 2012, 2014–16, 2019) Europos, 2 kartus (2013–14) pasaulio čempionė L. Asadauskaitė. Pasaulio lyderiai yra ir Lietuvos sportinių šokių atstovai. 2006 pasaulio čempionais tapo klasikinių šokių pora Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė (treneriai J. Norvaišienė ir Č. Norvaiša), 9 kartus (1999, 2001, 2003–06, 2012–13) Lotynų Amerikos šokių Europos ir 7 kartus (1999, 2002–05, 2008, 2011) pasaulio čempionais – Klaipėdos Žuvėdros ansamblis (treneriai S. Idzelevičienė ir R. Idzelevičius).
Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis Žuvėdra (2007)
olimpiniai čempionai – lengvaatletis V. Alekna ir šaulė D. Gudzinevičiūtė (2000)
Didelių sporto laimėjimų, pergalių prestižiškiausiose tarptautinėse varžybose pasiekė šachmatininkai V. Mikėnas, V. Čmilytė‑Nielsen, akrobatinio skraidymo meistras J. Kairys, triatlonininkas V. Urbonas, Lietuvos galiūnai Ž. Savickas, Saulius Brusokas, Vidas Blekaitis, Vilius Petrauskas, lengvaatlečiai R. Ubartas, V. Alekna, A. Skujytė, šaulė D. Gudzinevičiūtė, neįgalieji sportininkai K. Bartkėnas, M. Baumgartė, V. Girnius, A. Grigaliūnienė, T. Kuzminskis, Kęstutis Skučas ir kiti. 2007 Lietuvoje buvo 98 sporto mokyklos, kuriose dirbo 1890 trenerių, sportavo 76 419 mokinių, 1355 sporto klubai (730 miestuose ir 625 rajonuose), kuriuose dirbo 634 treneriai, įvairias sporto šakas kultivavo 91 999 sportininkai.
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse
1924–2020 vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 412 Lietuvos sportininkų. Penkeriose žaidynėse dalyvavo lengvaatletis disko metikas V. Alekna (1996, 2000, 2004, 2008, 2012), dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006), biatlonininkė D. Rasimovičiūtė (2002, 2006, 2010, 2014, 2018), dviratininkė S. Krupeckaitė (2004, 2008, 2012, 2016, 2020),
ketveriose – lengvaatletis disko metikas Vaclovas Kidykas (1988, 1992, 1996 ir 2000), penkiakovininkė L. Asadauskaitė (2008, 2012, 2016, 2020), plaukikas G. Titenis (2008, 2012, 2016, 2020), slidininkas R. Panavas (1992, 1994, 1998, 2002), sunkiaatletis R. Vyšniauskas (1996, 2000, 2004, 2008), trejose – buriuotoja G. Volungevičiūtė‑Scheidt (2008, 2012, 2016), irkluotojai A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (1960, 1964, 1968), Saulius Ritter (2012, 2016, 2020), krepšininkai A. Sabonis, Š. Marčiulionis, R. Kurtinaitis (1988, 1992, 1996), G. Einikis (1992, 1996, 2000), S. Štombergas (1996, 2000, 2004), E. Žukauskas (1996, 2000, 2004), Š. Jasikevičius, R. Šiškauskas (2000, 2004, 2008), D. Songaila (2000, 2004, 2012), R. Javtokas (2004, 2008, 2016), J. Mačiulis (2008, 2012, 2016), lengvaatletė Remigija Sablovskaitė‑Nazarovienė (1988, 1992, 1996), A. Palšytė (2012, 2016, 2020), Brigita Virbalytė‑Dimšienė (2012, 2016, 2020), slidininkė V. Vencienė (1988, 1992, 1994). 94 sportininkai laimėjo 122 olimpinius medalius (31 aukso, 26 sidabro, 65 bronzos).
olimpinė vicečempionė Gintarė Volungevičiūtė‑Scheidt Pekino olimpinių žaidynių Laser Radial jachtų klasės buriavimo varžybose Čingdao (2008).
4
2564