Didžiausi I pasaulinio karo mūšiai
mūšis Kaporeto mūšis, I pasaulinio karo mūšis, vykęs 1917 10 24–11 09 Šiaurės Italijoje prie Caporetto kaimo. Pralaimėjus Caporetto mūšį Italijos vaidmuo I pasauliniame kare labai sumažėjo. Daugiau
mūšiai Izonco mūšiai, I pasaulinio karo 12 mūšių. Vyko 1915–1917 dabartinėje Slovėnijoje, Julijos Alpėse, ties Isonzo upe. Pralaimėjusi Izonzo mūšius Italija prarado apie 14 000 km2 savo teritorijos. Daugiau
mūšis didžiausias I pasaulinio karo jūrų mūšis, vykęs 1916 05 31–06 01 prie Jutlandijos, Skagerako įlankoje. Pergalės nepasiekė nei viena pusė – nei Vokietija, nei Didžioji Britanija. Daugiau
mūšis Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenės 1914 09 06–09 mūšis su Vokietijos kariuomene per I pasaulinį karą. Vokiečiams pralaimėjus žlugo Schlieffeno planas ir Vokietijos greitos pergalės Vakarų fronte viltys. Daugiau
mūšis Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenių puolamoji operacija prieš Vokietijos kariuomenę per I pasaulinį karą. Vyko 1916 07–11 prie Sommeʼos upės Šiaurės Prancūzijoje. Po šio mūšio Antantė perėmė strateginę iniciatyvą. Somme’os mūšyje 09 15 britai pirmą kartą karybos istorijoje panaudojo tankus. Daugiau
mūšis Rusijos ir Vokietijos kariuomenių mūšis per I pasaulinį karą. Vyko 1914 08 26–30 į rytus nuo Tannenbergo. Žuvo apie 30 000 Rusijos karių, į nelaisvę paimta apie 90 000. Vokiečiai pavadino mūšį Tannenbergo vardu (nors mūšiai šioje gyvenvietėje nevyko), laikydami jį simboliniu revanšu už 1410 pralaimėtą Žalgirio mūšį. Daugiau
mūšis ilgiausias ir vienas didžiausių I pasaulinio karo mūšių, vykęs 1916 02 21–12 18 prie Verdeno tarp Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenių. Sužlugdė Vokietijos 1916 kampanijos strateginį planą – priversti Prancūziją pasitraukti iš karo. Daugiau