Lituanistika
Lietuvių tautinė
taryba Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Veikė 1946 Vilniuje. Daugiau
taryba Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Veikė 1946 Vilniuje. Daugiau
lietuvių tautiniai
drabužiai lietuvių tautiniai drabužiai klostėsi ne vieną šimtmetį. Ilgainiui tautiniai drabužiai tapo tautos materialiosios ir dvasinės kultūros simboliu. Daugiau
drabužiai lietuvių tautiniai drabužiai klostėsi ne vieną šimtmetį. Ilgainiui tautiniai drabužiai tapo tautos materialiosios ir dvasinės kultūros simboliu. Daugiau
Lietuvių tautininkų ir
respublikonų sąjunga Lietuvos dešiniosios pakraipos politinė partija. Įkurta 1924 08 17–19 Šiauliuose vykusioje konferencijoje susivienijus Tautos pažangos partijai ir Lietuvos žemdirbių sąjungai. 1926–1940 valdančioji, lyderis A. Smetona. Atkurta 1989, 2017 susijungė su Respublikonų partija, 2022 02 – su Tautos ir teisingumo sąjunga. Daugiau
respublikonų sąjunga Lietuvos dešiniosios pakraipos politinė partija. Įkurta 1924 08 17–19 Šiauliuose vykusioje konferencijoje susivienijus Tautos pažangos partijai ir Lietuvos žemdirbių sąjungai. 1926–1940 valdančioji, lyderis A. Smetona. Atkurta 1989, 2017 susijungė su Respublikonų partija, 2022 02 – su Tautos ir teisingumo sąjunga. Daugiau
lietuvių tautinis
judėjimas tautine ideologija pagrįstas judėjimas, per kurį susidarė lietuvių demokratinė tauta, kaip teritorinė etninė kultūrinė ir politinė bendrija. Daugiau
judėjimas tautine ideologija pagrįstas judėjimas, per kurį susidarė lietuvių demokratinė tauta, kaip teritorinė etninė kultūrinė ir politinė bendrija. Daugiau
lietuvių tautos kilmė
ir raida Lietuvių tautos ištakos siejamos su lietuvių gentimi ir Lietuvos žeme, buvusia į rytus nuo Šventosios, Nemuno vidurupio, Merkio ir Gaujos aukštupių. Būsimos lietuvių tautos genetinis fondas kūrėsi 5–8 a., lietuvių antropologinis tipas susiformavo 15–17 amžiuje. Daugiau
ir raida Lietuvių tautos ištakos siejamos su lietuvių gentimi ir Lietuvos žeme, buvusia į rytus nuo Šventosios, Nemuno vidurupio, Merkio ir Gaujos aukštupių. Būsimos lietuvių tautos genetinis fondas kūrėsi 5–8 a., lietuvių antropologinis tipas susiformavo 15–17 amžiuje. Daugiau
lietuvių
tautosaka lietuvių tautosaka skirstoma į pasakojamąją, dainuojamąją, trumpųjų pasakymų, arba smulkiąją, pagal sąsajas su apeigomis – apeiginę ir neapeiginę. Daugiau
tautosaka lietuvių tautosaka skirstoma į pasakojamąją, dainuojamąją, trumpųjų pasakymų, arba smulkiąją, pagal sąsajas su apeigomis – apeiginę ir neapeiginę. Daugiau
lietuvių tautosaka
ir raštija lietuvių folkloro tradicija sklaidos erdve keletą šimtmečių dalijasi su rašytine kultūra. Didžiausia rašto įtaka būdinga vėlyvajam folklorui. Daugiau
ir raštija lietuvių folkloro tradicija sklaidos erdve keletą šimtmečių dalijasi su rašytine kultūra. Didžiausia rašto įtaka būdinga vėlyvajam folklorui. Daugiau
Lietuvių tautosakos
archyvas Tautosakos archyvas, didžiausia ir seniausia Lietuvoje tautosakos fondų saugykla, esanti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje. Daugiau
archyvas Tautosakos archyvas, didžiausia ir seniausia Lietuvoje tautosakos fondų saugykla, esanti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje. Daugiau
„Lietuvių tautosakos
lobynas“ lietuvių išeivių leidinių serija, leista 1951–1989 Bloomingtone ir Silver Springe (Jungtinės Amerikos Valstijos). Daugiau
lobynas“ lietuvių išeivių leidinių serija, leista 1951–1989 Bloomingtone ir Silver Springe (Jungtinės Amerikos Valstijos). Daugiau
lietuvių tautosakos
pateikėjai žinių apie lietuvių tautosakos pateikėjus yra tik nuo 19 amžiaus. Daugiau
pateikėjai žinių apie lietuvių tautosakos pateikėjus yra tik nuo 19 amžiaus. Daugiau
lietuvių tautosakos rinkimas
ir skelbimas ankstyviausių fragmentiškų žinių apie lietuvių folklorą yra 14 a.–17 a. pradžios raštuose. Daugiau
ir skelbimas ankstyviausių fragmentiškų žinių apie lietuvių folklorą yra 14 a.–17 a. pradžios raštuose. Daugiau
lietuvių tradicinės
gyvenvietės seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. vyravo kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kūrėsi gatviniai kaimai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje susikūrė padrikųjų kaimų. Daugiau
gyvenvietės seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. vyravo kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kūrėsi gatviniai kaimai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje susikūrė padrikųjų kaimų. Daugiau