Vladivostok (Vladivostòkas), miestas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro ir Usūrio įlankų; Primorės krašto centras. 606 561 gyventojas (2020; aglomeracijoje 666 300 gyventojų).
Vladivostok
Vladivostokas įsikūręs Muravjovo‑Amurskio pusiasalyje. Į miestą įsiterpusi Aukso Rago įlanka; per ją nutiestas tiltas (2012). Karinis, prekybos ir žvejybos uostas; išvežama daugiausia naftos produktai, javai, žuvų produktai, įvežama drabužiai, elektronikos prietaisai, automobiliai. Vladivostokas – Transsibiro magistralės galinė stotis. Plentai į Chabarovską, Harbiną (Kinija). Tarptautinis oro uostas. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, radiotechnikos, chemijos, naftos chemijos, farmacijos, siuvimo, maisto pramonė, mašinų, kasybos įrenginių, baldų gamyba, laivų statyba ir remontas, geležinkelio riedmenų remontas. Šiluminė elektrinė (galia 530 megavatų). Turizmas; netoli Vladivostoko (prie Amūro įlankos) yra balneologinių ir klimato kurortų. Jūrininkystės (įkurtas 1890), technikos (1899), Tolimųjų Rytų (1920), Tolimųjų Rytų žuvininkystės technikos (1930), medicinos (1958), Ramiojo vandenyno ekonomikos (1964), ekonomikos ir paslaugų (1967) universitetai, Tolimųjų Rytų meno akademija (1962) ir kitos aukštosios mokyklos. Zoologijos (įkurtas 1832), V. Arsenjevo Primorės istorijos (1890), geologijos ir mineralų (1918), archeologijos ir etnografijos (1934), Ramiojo vandenyno laivyno karo istorijos (1950), šiuolaikinio meno (2006) ir kiti muziejai, jūrų muziejus‑akvariumas (1991). Meno galerija. M. Gorkio akademinis dramos, lėlių, jaunojo žiūrovo teatrai. Filharmonija. Cirkas. Šv. Pauliaus liuteronų (pastatyta 1907–09), Švč. Mergelės Marijos katalikų (1909–21) bažnyčios, Šv. Mikalojaus soboras. Geležinkelio stotis (pastatyta 1893). Parkai.
Istorija
Miesto pradžia – 1860 įrengtas karinis postas, 1862 – uostas, netrukus jis tapo svarbiausiu Rusijos imperijos Ramiojo vandenyno uostu (rusiškai vladi Vostok – valdyk Rytus). 1880 gavo miesto teises. Nuo 1871 Sibiro karinio laivyno bazė. Nuo 1888 Primorės srities centras. 1903 iki Vladivostoko nutiesta Transsibiro geležinkelio magistralė (sujungė Vladivostoką su Maskva). Per Rusijos pilietinį karą 1917 užimtas bolševikų, 1918–22 kelis kartus išsilaipino Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos desantas, 1922 užėmė J. Uborevičiaus vadovaujama Tolimųjų Rytų respublikos kariuomenė. Nuo 1922 priklausė Rusijos Sovietų Federacinei Socialistinei Respublikai, buvo SSRS Ramiojo vandenyno laivyno karinė bazė (iki 1989 į Vladivostoką užsieniečiai nebuvo įleidžiami). Nuo 1938 Primorės krašto centras. 20 a. išsiplėtė (1897 buvo 22 000, 1992 – 648 000 gyventojų), plėtota pramonė. 1974 11 įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS vadovų G. R. Fordo ir L. Brežnevo susitikimas dėl Strateginės ginkluotės apribojimo sutarties SALT II pasirašymo.
Lietuviai
Per I pasaulinį karą Vladivostoke apsigyveno karo pabėgėlių, Rusijos imperijos kariuomenės buvuvių karių lietuvių. 1919 įsteigtas Lietuvių karininkų komitetas tautiniams reikalams ginti (iniciatorius A. Polišaitis). 20 a. antroje pusėje Vladivostoke apsigyveno lietuvių, studijavusių Rusijoje ir sukūrusių mišrias šeimas. 1998 įsteigta lietuvių draugija Gintaro krantas 2001 turėjo daugiau kaip 70 narių. 21 a. pradžioje veikė lietuvių kalbos kursai, šeštadieninė mokykla.