Žemaitė

Žematė, tikr. Julija Beniuševičitė-Žýmantienė 1845 06 04Bukantė (Plungės vlsč.) 1921 12 07Marijampolė, lietuvių rašytoja.

Žemaitė (1913; atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos)

Kilusi iš bežemių bajorų. 1855–58 mokėsi privačiai, vėliau lavinosi savarankiškai. Rėmė 1863 sukilėlius. 1864–66 tarnavo kambarine Džiuginėnų (Telšių apskr.) dvare. Daugiau kaip 30 metų vertėsi žemės ūkio darbu. 1883 apsigyvenusi Ušnėnuose (Užvenčio vlsč.) susibičiuliavo su kaimynų sūnumi P. Višinskiu, kuris supažindino Žemaitę su nelegalia lietuviška spauda, įtraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, paskatino rašyti. 1906–11 gyveno Puziniškyje (Rozalimo valsčius) pas G. Petkevičaitę-Bitę. Dalyvavo 1907 Lietuvos moterų I suvažiavime Kaune ir 1908 Rusijos moterų I suvažiavime Sankt Peterburge. 1912 apsigyveno Vilniuje. 1913–15 buvo nominali laikraščio Lietuvos žinios redaktorė. Dalyvavo karo pabėgėlių šalpos organizacijų veikloje. 1916 su advokato A. Bulotos šeima lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kolonijose, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo. 1917 įstojo į Lietuvos socialistų sąjungą, buvo artimesnė jos dešiniesiems veikėjams. 1921 grįžusi į Lietuvą gyveno pas Bulotas Marijampolėje.

Kūryba

Parašė apie 150 apsakymų, apysakų, apybraižų, vaizdelių, keliolika pjesių (iš jų 4 su G. Petkevičaite‑Bite), beletrizuotų pasakojimų apie savo vaikystę ir jaunystę (Autobiografija, išleista 1946 ³1996), publicistinių straipsnių, korespondencijų. 1894 paskelbė pirmą kūrinį – apsakymą Rudens vakaras. Kūrinius spausdino leidiniuose Ūkininkas, Varpas, Vienybė lietuvninkų, Naujienos, Darbininkų balsas, Vilniaus žinios, Lietuvos ūkininkas, kai kuriuos išleido knygelėmis (Paveikslai 3 dalys 1899–1901). 1908–14 su J. Jablonskiu rengė spaudai savo raštų rinkinį (8 sąsiuviniai 1913–14, atskiras tomas 1914).

Geriausi ir populiariausi Žemaitės kūriniai sukurti iki 20 a. pradžios. Kūryba pagrįsta realizmo estetikos principais, sociali, kritiška. Apsakymuose ir apysakose atskleidžiama vedybų iš išskaičiavimo neigiami, dažnai ir tragiški padariniai (Marti 1899 ⁵2020, Petras Kurmelis 1901 ³1976, Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės 1914), smerkiamas vyrų despotizmas šeimoje (Topylis 1899, Neturėjo geros motinos 1913), valstiečių materialinės naudos siekis, dvasinis tamsumas (Marti, Gaisras, parašyta 1900), parodoma valstiečių ir dvarininkų konfliktai (Prie dvaro 1903, Ponas ir gaspadorius 1904, Streikai, parašyta 1907). Sukūrė ryškių skurdo ir vargingos buities vaizdų (Nelaimingai vaikai 1903, Dovanos iš Amerikos 1908, Dvejos laidotuvės, dveji palaikai 1910), išjuokė valstiečių tamsumą, rašė apie kunigų skelbiamų tiesų ir jų gyvensenos neatitikimą (Kelionė į Šidlavą 1907, Šv. Jurgio aukos 1908, Kunigo naudą velniai gaudo 1903), reiškė nacionalinio judėjimo, kovos dėl lietuvių spaudos idėjas (Atžala 1896, Motinėlės ašaros 1903, Du kankintiniai 1908). Komedijose išjuokė valstiečių dorovines ydas, turto vaikymąsi, girtuoklystę (Pragerti balakonai, parašyta 1897, Trys mylimos 1907, Mūsų gerasis 1909), caro administracijos amoralumą (Valsčiaus sūdas 1900). Publicistikoje, apybraižose, feljetonuose vaizdavo karo pabėgėlių vargus, šalpos organizacijų veiklą.

Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai. Veikėjų jausmai, išgyvenimai parodomi per išorinius daiktus, jų charakteriai ryškūs. Kalba vaizdinga, ekspresyvi, artima liaudies pasakotojų kalbai. Kiekvienas žodis turi aiškią reikšmę, vengiama užuominų, abstraktumo, jausmingumo. Kūriniai parašyti žemaičių tarme (vėliau rengiant raštus spaudai paliktos tik stilistinę vertę turinčios tarmybės). Žemaitės kūryba davė pradžią naujųjų laikų lietuvių prozai ir realizmo srovei lietuvių literatūroje. Pjesės nuo 20 a. pradžios statomos teatruose; parašyta prozos kūrinių inscenizacijų (Marti, pastatyta 1945, 1955, 1964, 1977, Petras Kurmelis, pastatyta 1945, 1976, Trys mylimos, pastatyta 1979, 2012, 2013, Kunigo naudą velniai gaudo, televizijos filmas 1981, režisierius B. Bratkauskas).

Žemaitė (kairėje) su Aleksandra ir Andriumi Bulotomis (apie 1916–18, Čikaga)

Išleista apsakymų rinktinės Laimė nutekėjimo (1996 ²2014), Apsakymai (1999), kūrybos rinktinė Rytą giedra (2005). Žemaitės kūrinių išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių ir kitas kalbas.

Atminimo įamžinimas

Sukurtas dokumentinis filmas Žemaitė (1968, režisierius R. Verba). Vilniuje pastatytas Žemaitei paminklas (1970, skulptorius P. Aleksandravičius, architektai A. Navytis ir V. Nasvytis). Nuo 1966 teikiama Žemaitės premija už grožinės prozos ar eseistikos kūrinius kaimo tema.

Žymantienė

R: Raštai Marijampolė 4 t. 1924–31, Rinktiniai raštai Kaunas 1946, Raštai Vilnius 6 t. 1956–57, Raštai 6 t. Vilnius 1996. L: J. Žiugžda Žemaitės kūryba Kaunas 1938; J. Būtėnas Žemaitė Kaunas 1938, Žemaitės gyvenimas Kaunas 1947; Žemaitė gyvenime ir kūryboje Vilnius 1956; A. Šešelgis Žemaitės raštų tekstologiniai klausimai Vilnius 1968; K. Umbrasas Žemaitė Vilnius 1975; Žemaitė literatūros moksle ir kritikoje Vilnius 1985; A. Sprindis Žemaitė Vilnius 1986; D. Sauka Žemaitės stebuklas Vilnius 1988; J. Žėkaitė Žemaitės kūryba Vilnius 1991.

2395