Aarõnas, Biblijos personažas. Pirmasis izraelitų kunigas, Mozės brolis ir pagalbininkas. Pasižymėjo iškalba. Reikalavo, kad Egipto faraonas paleistų izraelitus iš nelaisvės. Prie Sinajaus kalno paklusęs be vado likusių žmonių reikalavimams padirbdino jiems stabą – aukso veršį ir leido jį garbinti vietoj tikrojo Dievo. Šią nuodėmę Dievas jam atleido ir padarė jį vyriausiuoju kunigu. Mirė Arabijoje sulaukęs 123 m.; palaidotas ant Horo kalno. Vaizduojamas kaip senas žydų dvasininkas, dėvintis skraistę, papuoštą varpeliais, turbaną arba galvos apdangalą – popiežiaus tiaros prototipą, laikantis smilkytuvą ir giminės vado ženklą – žydinčią lazdą. Dažniausiai minimas Iš 4, 14; 5–12; 28; 29; 32, 1–5.
musulmonų šventykla, pastatyta 14 a. ant Aarono kapo Petroje