Jãkštas Adomas, tikr. Aleksandras Dambráuskas 1860 09 08Kuronys (Pagirių vlsč., Ukmergės apskr.) 1938 02 19Kaunas, Lietuvos katalikų kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas. Prelatas (1914). Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (1933). Lietuvos universiteto garbės profesorius (1922) ir garbės daktaras (1926).
Išsilavinimas ir pastoracinė veikla
Adomas Jakštas
1880–81 mokėsi Sankt Peterburgo universiteto Matematikos‑gamtos fakultete, 1881–84 Kauno kunigų seminarijoje. 1888 baigęs Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge įšventintas kunigu ir paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime 1889 ištremtas 5 metams į Ustiužną (čia paskatino V. Pietarį rašyti). 1898–1900 Kauno kunigų seminarijos, 1902–06 Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesorius. 1900–02 Žemaičių vyskupo sekretorius. Nuo 1906 gyveno daugiausia Kaune.
Visuomeninė veikla
1905 su kitais parengė Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programą. 1906–38 Šv. Kazimiero draugijos, leidžiančios knygas ir periodinius leidinius, pirmininkas. Įsteigė ir redagavo žurnalus Draugija, Ateitis, laikraščius Garnys, Nedėldienio skaitymas, esperantininkų laikraštį Litova stelo. 1911 su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją, 1919 – Lietuvos esperantininkų sąjungą. Lietuvių katalikų mokslo akademijos vienas kūrėjų, 1926–38 jos pirmininkas.
Filosofinės pažiūros
Filosofijoje tyrinėjo epistemologijos, logikos, etikos, estetikos, gamtos mokslų filosofines problemas. Filosofinėms pažiūroms įtakos turėjo V. Solovjovo (lankė jo paskaitas), lenkų mesianizmo, J. M. Hoene’s-Wrońskio, tomistinės filosofijos idėjos. V. Solovjovo visuotinės vienybės koncepcija A. Jakštas grindė religijos, mokslo ir filosofijos taikų sambūvį, jų sintezę kaip visuminį žinojimą. Pritarė katalikų modernizmo filosofams, tomizmą laikantiems ribota filosofine sistema, siūlė jį papildyti V. Solovjovo idėjomis. Pabrėžė gamtos mokslų laimėjimų reikšmę filosofijai, bet kai kuriuos jų suprato netiksliai – neigiamai vertino reliatyvumo teoriją, priėmė tik gyvosios materijos atsiradimo iš negyvosios kreacionistinę interpretaciją. Gamtinius procesus siūlė aiškinti antgamtiniais veiksniais – gamtos esmė yra jos transcendentinis pagrindas, kurį pasiekti leidžianti matematika.
Adomas Jakštas (apie 1930–1935)
Mokslų filosofine interpretacija siekė patvirtinti tikėjimą, kaip savarankišką, prilygstančią mokslui, pažinimo vertybę. Etines ir estetines pažiūras A. Jakštas grindė amžinojo logo (dievybės) įvaizdžiu – gėris ir grožis esantys šio logo atspindžiai, dėl to jiems būdinga harmonija, tvarka ir vienybė. Tai, kas nesiderina su amžinuoju logu, yra nemoralu ir neestetiška. Visuomenės raidą aiškino teologiniu požiūriu, pateikė istorijos teokratinę sampratą. Pabrėžė logikos ir matematikos bendrumą, kūrė lietuviškąją logikos ir filosofijos terminiją. Aktyviai gynė lietuvybės idealą.
Grožinė kūryba
Poezijoje (rinkiniai Dainų skrynelė 1894, Nakties matymai 1906, Rudens aidai 1911, pataisytas ir papildytas 1920, Lyrika 1930) vyrauja žmogaus santykio su Dievu ir Visata, patriotinės, gamtos temos, ryšku intelektualumas, racionalumas, taisyklinga klasikinė eilėdara. Parašė satyrinių eilėraščių, literatūrinių parodijų, feljetonų (rinkinys Šypt-šypt! 1931).
Literatūros ir meno kritika
Parašė straipsnių ir studijų apie literatūrą bei meną (knygos Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje 1921, Mūsų naujoji literatūra: 1904–1923 2 t. 1923–24, Mūsų naujoji prozos literatūra 1923, Meno kūrybos problemos 1931). Reiškėsi kaip normatyvinės racionalistinės estetikos ir literatūros kritikos atstovas, aukštino religinės tematikos ir tradicinės formos kūrinius, smerkė avangardistinę literatūrą; būdinga vertinimo konkretumas, kategoriškumas, polemiškumas. Išleido kultūrininkų ir rašytojų (A. Baranausko, J. Biliūno, V. Pietario, M. Valančiaus, J. Tumo-Vaižganto ir kitų) biografinių apybraižų ir nekrologų rinkinį Užgesę žiburiai (1930).
1499
Moksliniai veikalai
Parašė veikalų apie kalbotyrą (knyga Mūsų alfabeto klausimas 1914), politiką (knyga Pirmutinės (10 metų) spaudos atgavimo sukaktuvės. 1904–1914 1914), matematiką (Naujos trigonometriškos sistemos 1922), esperanto vadovėlį. Išleido pirmąjį logikos vadovėlį lietuvių kalba (Logika 1919). Svarbiausi filosofijos veikalai: Mokslas ir tikėjimas (1930), Pikto problema (1935), Aukščiausis gėris (1937).
314
R: Raštai 3 t. Vilnius 1995–97, Rinktinė Vilnius 1998. L: V. Mykolaitis-Putinas Naujoji lietuvių literatūra Kaunas 1936; J. Ambrazevičius Lietuvių rašytojai Kaunas 1938.