Mickẽvičius Adomas (Adam Mickiewicz), tikr. vardai Adom Bernard 1798 12 24Zaosė (prie Naugarduko) arba Naugardukas 1855 11 26Konstantinopolis (dabar Stambulas; 1890 perlaidotas Vavelyje), lenkų ir lietuvių rašytojas, visuomenės veikėjas. Žymiausias lenkų romantizmo atstovas, gyvenimu ir kūryba susijęs su Lietuva. W. Mickiewicziaus tėvas.
V. Vankavičius. Poetas Adomas Mickevičius Kryme, ant Ajudago kalno (1828, Vilniaus paveikslų galerija)
1815 baigė Naugarduko dominikonų mokyklą. 1815–19 studijavo Vilniaus universitete (Gamtos ir matematikos, vėliau Literatūros ir laisvųjų menų fakultete). Didelę įtaką jam darė J. Lelewelio istorijos paskaitos, ypač apie Lietuvos praeitį. 1817 su kitais įkūrė nelegalią studentų filomatų draugiją. 1819–23 apskrities mokykloje Kaune dėstė literatūrą, lotynų kalbą, antikinę istoriją, poetiką, retoriką, gramatiką ir politinę ekonomiką. 1822 įgijo filosofijos magistro laipsnį. Rusijos valdžiai susekus filomatus suimtas ir 1823–24 kalintas kalėjimu paverstame Vilniaus bazilijonų vienuolyne, po to ištremtas į Rusiją. 1824–29 gyveno Sankt Peterburge, Maskvoje, Odesoje, keliavo po Krymą. Rusijoje susipažino su A. Puškinu, K. Rylejevu, A. Bestuževu, A. Gribojedovu, I. Kozlovu, I. Krylovu. Gavęs užsienio pasą ir leidimą išvykti iš Rusijos imperijos 1829–30 su A. E. Odyniecu keliavo po Vokietiją, Weimare svečiavosi pas J. W. Goethe, aplankė Italiją ir Šveicariją.
Adomas Mickevičius
Ketino dalyvauti 1831 sukilime, bet jam atvykus prie Lenkijos sienos sukilimas jau buvo numalšintas. Nuo 1832 gyveno Paryžiuje, dalyvavo emigravusių į Paryžių 1831 sukilimo dalyvių politinėje veikloje. 1833 – laikraščio Pielgrzym Polski redaktorius. 1839–40 Lozanos universiteto lotynų kalbos ir literatūros, 1840–44 Collège de France Paryžiuje Slavų literatūros katedros profesorius; dėstė lietuvių mitologijos ir Lietuvos istorijos kursus. Domėjosi lietuvių folkloru, K. Donelaičio kūryba. 1841 suartėjo su mistiku A. Towiańskiu, skleidė jo mesianizmo idėjas. 1848 Italijoje suorganizavo lenkų legioną kovai su Austrija. 1849 Paryžiuje įsteigė (su kitais) ir redagavo demokratinės krypties laikraštį La Tribune des Peuples; jame buvo skelbiamos įvairių tautų bendros kovos už visuomenės pažangą idėjos. Nuo 1852 Arsenalo bibliotekos tarnautojas. 1853 prasidėjęs Rusijos–Turkijos karas pažadino rašytojo viltį dėl Lenkijos valstybingumo atkūrimo. A. Mickevičius mirė, manoma, nuo choleros, Konstantinopolyje, formuojantis lenkų būriams, kurie rengėsi turkų pusėje kariauti su Rusija. Jo kūnas buvo pervežtas į Paryžių ir palaidotas Montmorency kapinėse; 1890 iškilmingai perkeltas į Vavelio katedros kriptą.
V. Vankavičius. Poetas Adomas Mickevičius Kryme, ant Ajudago kalno (1828, Vilniaus paveikslų galerija)
1818 eilėraščiu Miesto žiema (Zima miejska) debiutavo literatūros ir istorijos žurnale Tygodnik Wileński (t. 6 nr. 125). Iš pradžių rašė proginius eilėraščius, jam darė įtaką klasicizmas, šviečiamosios idėjos, Voltaire’o kūryba. Veikiamas F. Schillerio, J. W. Goethe’s ir G. Byrono kūrybos, 1820 Kaune sukūrė Odę jaunystei (Oda do młodości, išspausdinta 1827); joje pseudoklasicistinei poetikai priešpriešintas jaunatviškas entuziazmas. Paveiktas vokiečių ir anglų naujausios literatūros 1821 sukūrė eilėraštį Romantika (Romantyczność), kuriame aukštino ne racionalumą, o jausmus, protui nepasiekiamą dvasingumą. 1822 J. Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje išleisto pirmojo A. Mickevičiaus kūrybos rinkinio Poezija tomas 1 (įėjo ciklas Baladės ir romansai / Ballady i romanse ir kiti eilėraščiai bei autoriaus įžanga Apie romantinę poeziją / O poezji romantycznej) davė pradžią lenkų romantizmui. Balades siejo su lietuvių folkloru, skatino ir kitus filomatus tuo domėtis. A. Mickevičius skelbė pasaulio atnaujinimo, jaunimo solidarumo idėjas. Rinkinio tome 2 (1823) išspausdinta poema Gražina (Grażyna, lietuvių kalba 1954 42006). Jos veiksmas vyksta 14 a. Naugarduko pilyje, aprašoma lietuvių kova su kryžiuočiais, smerkiamas kolaboravimas. Rinkinyje išspausdintos ir draminės poemos Vėlinės dalys 2 ir 4 (Dziady, lietuvių kalba dalis 2 1926, visas vertimas 1958 41998). Po apsilankymo Kryme parašytuose ir Maskvoje išleistuose Krymo sonetuose (Sonety krymskie 1826, lietuvių kalba 1909, 1948, 1998) bei poemoje Faris (Farys 1829) vyrauja rytietiškas koloritas, gamtos aprašymai siejami su filosofinėmis refleksijomis, tėvynės ilgesiu. Sankt Peterburge išleistoje istorinėje poemoje Konradas Valenrodas (Konrad Wallenrod 1828, lietuvių kalba 1891, 1948 62006) 14 a. lietuvių kovų su kryžiuočiais fone vaizduojama valinga tragiška asmenybė, istoriniai motyvai siejami su gyvenamojo meto etinėmis filosofinėmis ir politinėmis problemomis; kūrinys sukėlė diskusijų apie išdavystės ir keršto etiką. Žymiausios lenkų romantinės dramos Vėlinės trečiosios dalies (Dziady 1832, fragmentai lietuvių kalba 1900, visas vertimas 1958 41998) veiksmas turi autobiografinių bruožų, jame pasakojama apie filomatų bylos Vilniuje įvykius; dramos personažas Gustavas, privataus gyvenimo žmogus, virsta visuomenės žmogumi Konradu, kenčiančiu dėl visos tautos ir savo misija laikančiu jos išlaisvinimą iš Rusijos imperijos priespaudos. Publicistiniame veikale Lenkų tautos ir lenkų piligrimų knygos (Księgi narodu polskiego i pielgrzymstwa polskiego 1832, lietuvių kalba 2008), parašytame sekant Biblijos stiliumi, atsispindi lenkų emigracijos aktualijos: išaukštinama mesianizmo idėja, išskirtinė lenkų tautos – kankinės misija; lietuviai – lenkų tautos dalis. Poemoje Ponas Tadas, arba Paskutinis antpuolis Lietuvoje: Bajorų nuotykiai iš 1811 ir 1812 metų dvylikoje eiliuotų knygų (Pan Tadeusz, czyli ostatni zajazd na Litwie. Historia szlachecka z roku 1811 i 1812 we dwunastu księgach wierszem 1834, lietuvių kalba 1924 41998) pavaizduotas laikotarpis iki Napoleono įsiveržimo į Rusiją, epiški žlungančios bajorijos vaizdai, jų pasaulėžiūros permainos; poetizuojama gimtojo krašto gamta, reiškiami meilės Lietuvai jausmai. 1835–55 prancūzų kalba sukurtų istorinių dramų Baro konfederatai (Konfederaci barscy) ir Jokūbas Jasinskis, arba Dvi Lenkijos (Jakub Jasinski, czyli dwie Polski) išliko tik fragmentai (kartu su istorinio veikalo Pirmieji Lenkijos istorijos amžiai / Pierwsze wieki historii Polski fragmentais bei eilėraščių ciklu Lozanos lyrika / Liryki lozańskie buvo išleisti po autoriaus mirties). Prieš mirtį dalį rankraščių A. Mickevičius sudegino. Išvertė G. Byrono poemą Giaūras.
A. Mickevičiaus kūryba į lietuvių kalbą pradėta versti dar jam gyvam esant, daugiausia Lietuvos istorijos tematikos kūriniai. Pirmasis vertėjas – S. Daukantas, jis 1822 išvertė ir perpasakojo apysaką Živilė (Żywila). Pirmieji A. Mickevičiaus poezijos vertimai į lietuvių kalbą išspausdinti 19 a.: K. J. Nezabitauskio-Zabičio išversta Piligrimų litanija (Litania pielgrzyma) išėjo Paryžiuje apie 1836, L. A. Jucevičius išvertė baladę Trys Budriai (Trzech Budrysów 1837). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje paskelbta J. Žiliaus-Jonilos, M. Gustaičio, A. Fromo-Gužučio, S. Dagilio (Konradas Valenrodas), Maironio, P. Armino‑Trupinėlio, J. Mačio-Kėkšto, M. Davainio-Silvestraičio vertimų.
A. Mickevičiaus kūryba skatino lietuvių tautinį judėjimą, tautinės savimonės ugdymą. V. Kudirkos Tautiškos giesmės pradžia yra poemos Ponas Tadas pradžios parafrazė. A. Mickevičiaus poezijos buvo veikiami Lietuvos tautinio atgimimo pradininkai A. Baranauskas, J. Basanavičius, S. Matulaitis, M. Biržiška (sudarė vertimų rinktinę Iš Adomo Mickevičiaus raštų 1919), P. Vileišis. 1924 pasirodė du poemos Ponas Tadas vertimai – K. Šakenio ir A. Valaičio (2 dalys). Eilėraščių išvertė K. Binkis. A. Mickevičiaus kūrinių t. p. išvertė V. Mykolaitis-Putinas (poemą Konradas Valenrodas 1948, Krymo sonetus, poemos Ponas Tadas knygas 1–6), Just. Marcinkevičius (poemas Gražina 1955, Ponas Tadas knygas 7–12 1955, Vėlinės 1958, meilės sonetus), V. Sirijos-Gira (poema Gražina 1954), V. P. Bložė, A. Churginas, M. Gustaitis, A. Maldonis, M. Martinaitis, E. Matuzevičius, E. Mieželaitis, V. Šimkus ir kiti. V. Abramovičius išleido A. Mickevičiaus literatūros kursų konspektus (1956). Jo kūrybą tyrinėjo V. Mykolaitis-Putinas, A. Piročkinas, J. Riškus, A. Kalėda ir kiti literatūros tyrėjai. Lietuvių kalba išleistos A. Mickevičiaus eilėraščių rinktinės Rinktinė (1955), Eilėraščiai; Poemos (1987), Poezija (1988 32005).
Bareljefas A. Mickevičiui Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje
1
R: Raštai 3 t. Vilnius 1975–78; Dzieła 16 t. Warszawa 1955; Dzieła 14 t. Warszawa 1993–2001. L: V. Mykolaitis-Putinas Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra Vilnius 1955; A. Piročkinas Devyneri Adomo Mickevičiaus metai: Biografinė apybraiža Vilnius 1995; J. Riškus Adomas Mickevičius ir Lietuva Vilnius 1996; Kronika życia i twórczości Mickiewicza lata 1798–1822 / sud. M. Dernałowicz, K. Kostenicz, Z. Makowiecka Warszawa 1957; Z. Sudolski Mickiewicz: Opowieść biograficzna Warszawa 1997; V. Šeina Savas svetimas dainius: Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone (1883–1940): Monografija Vilnius 2021.
3047