Kristóf Ágota (Agota Krštof) 1935 10 30Csikvánd (Győro‑Mosono‑Soprono medė) 2011 07 27Neuchâtel, vengrų rašytoja. Rašė prancūzų kalba. 1956 emigravo į Šveicariją, dirbo fabrike. Pirmieji kūriniai – pjesės radijui ir teatrui. Išgarsėjo romanų trilogija Storas sąsiuvinis (Le Grand cahier 1986), Įrodymas (La Preuve 1988), Trečiasis melas (Le Troisième mensonge 1991, lietuvių kalba visi pavadinimu Storas sąsiuvinis 2004). Joje pasakojama apie dvynius paauglius Klausą ir Luką, kurie iš karo nualintos sostinės atvažiuoja pas senelę į mažą pasienio miestelį ir, kad išgyventų, įvairiais būdais grūdina kūną ir sielą, o visą patyrimą rašo į sąsiuvinį. Kūriniuose plėtojamos karo beprasmybės, griovimo, tiesos ir melo, meilės ir vienatvės temos, nagrinėjama asmens tapatumo problema, parodoma, kad vartotojiška visuomenė pavienius individus verčia paniekinti dorovę, atima teisę rinktis, priešintis. Romanams būdinga realistinis minimalistinis stilius, nesudėtinga sintaksė, fragmentiškumas, konkretūs ir ryškiai individualizuoti personažai, realybės absurdo atmosfera. Dar parašė romaną Vakar (Hier 1995, filmas 2002, režisierius S. Soldini), autobiografinę knygą Beraštė (L’Analphabète 2004), novelių (rinkinys Man tas pats / C’est égal 2005, lietuvių kalba 2005).
2271