MacIntyre Alasdair Chalmers (Alasderas Čalmersas Mãkintairas) 1929 01 12Glazgas, škotų ir Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Vienas žymiausių 20 a. pabaigos–21 a. pradžios moralės filosofų. Dr. (1961). Amerikos menų ir mokslų akademijos (1985), Britų akademijos (1994), Airijos karališkosios akademijos (1999) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1949 baigė Londono, 1951 – Mančesterio, 1961 – Oksfordo universitetą. 1951–69 dėstė Oksfordo universitete. 1970 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1970–85 dėstė Brandeiso (Walthame prie Bostono), Bostono, Vanderbilto (Nashville’yje), 1985–2010 Notre Dame’o (South Bende) ir Duke’o (Durhame) universitetuose. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1984–85).
„Po dorybės“
Žymiausiame veikale Po dorybės: Moralės teorijos studija (After Virtue: A Study in Moral Theory 1981) teigė, kad Vakarų visuomenė yra kultūriškai nevienalytė, jų dorovės normos tarpusavyje yra nesuderinamos. A. Ch. MacIntyreʼas ragino grįžti prie Aristotelio dorybių etikos ir teleologinio požiūrio. Pasak A. Ch. MacIntyreʼo, antikos ir vidurinių amžių mąstytojai rėmėsi idėja, kad žmogaus kaip visuomeninės būtybės gyvenimas turi tam tikrą tikslą, suteikiantį gyvenimui prasmę. Nuo Šviečiamojo amžiaus filosofai ėmė atsisakyti tikslo idėjos ir įtvirtinti individualistinę dorovę, todėl šiuolaikinių dorovės teorijų kūrėjai negali pasiekti bendro sutarimo. A. Ch. MacIntyreʼas dorovės šaltiniu laikė socialinius vaidmenis.
Alasdair Chalmers MacIntyre
Politinė filosofija
Politinėje filosofijoje laikėsi komunitarizmo, kritikavo liberalizmą ir marksizmą. Liberalizmas ir vartotojiškumas esą ne tik pateisina kapitalizmą, bet palaiko ir formuoja jį. Marksizmą laikė viena radikalaus individualizmo formų.
Kiti veikalai
Kiti svarbiausi veikalai: Pasąmonė: Konceptuali analizė (The Unconscious: A Conceptual Analysis 1958), Trumpa etikos istorija (A short history of ethics 1966, lietuvių kalba 2000), Religinė ateizmo reikšmė (The Religious Significance of Atheism, su P. Ricœuru, 1969), Epistemologinės krizės, dramatiškas naratyvas ir mokslo filosofija (Epistemological Crises, Dramatic Narrative, and the Philosophy of Science 1977), Filosofijos ir jos praeities ryšys (The Relationship of Philosophy to Its Past 1984), Reliatyvizmas, galia ir filosofija (Relativism, Power, and Philosophy 1985), Kieno teisingumas? Kuris racionalumas? (Whose Justice? Which Rationality? 1988), Trys konkuruojantys dorovės tyrimo būdai (Three Rival Versions of Moral Enquiry 1990), Marksizmas ir krikščionybė (Marxism and Christianity 1995, lietuvių kalba 2012), Priklausomi racionalūs gyvūnai (Dependent Rational Animals 1999), Dievas, filosofija, universitetai (God, Philosophy, Universities 2009), Etika modernybės konfliktuose (Ethics in the Conflicts of Modernity 2016). Parašė knygų apie H. Marcusę, E. Stein, S. A. Kierkegaardʼą.