Sarraut Albert (Alberas Sarò) 1872 07 28Bordeaux 1962 11 26Paryžius, Prancūzijos valstybės veikėjas.
Gimė žymaus radikalų politiko šeimoje. Tulūzos universitete baigė teisę. 1902–24 Atstovų rūmų deputatas. 1911–14, 1916–19 Indokinijos generalgubernatorius; įgyvendino liberalią politiką: civilinėje administracijoje padidino vietinių žmonių skaičių, pripažino teisę vartoti vietos kalbas ir taikyti vietos įstatymus, tęsė iki jo vykdytą viešųjų darbų organizavimo politiką. 1914–15 švietimo ministras. 1920–24, 1932–33 kolonijų ministras; siekė valstybės kolonijinės politikos darnumo, užjūrio teritorijų plėtros, socialinės ir medicininės paramos programų įgyvendinimo (dėl lėšų stokos ši programa buvo tik deklaratyvi). 1926–40 senatorius. 1926–28, 1934, 1937–40 vidaus reikalų, 1930–31 karinio jūrų laivyno ministras. 1933, 1936 ministras pirmininkas; 1936 buvo nepatenkintas Ruhro srities remilitarizavimu, bet konkrečių žygių dėl to nesiėmė. H. Ph. Pétainui 1940 paleidus Nacionalinį susirinkimą per II pasaulinį karą buvo nusišalinęs nuo politinės veiklos.
Albert Sarraut
Nuo 1943 leido ilgus metus jo giminei priklausantį laikraštį Dépêche de Toulouse. 1944 suimtas gestapo. 1945 A. Sarraut išlaisvino Sąjungininkai. 1949–58 Prancūzijos sąjungos (Britų Sandraugos analogas) pirmininkas.
Parašė knygas Prancūzijos kolonijų plėtra (La Mise en valeur des colonies françaises 1923) ir Kolonijinis kilnumas ir vergovė (Grandeur et servitude coloniales 1931).