Albert Schweitzer

Albert Schweitzer

Schweitzer Albert (Albertas Šveceris) 1875 01 14Kaysersberg (Elzaso admin. regionas) 1965 09 04Lambaréné (Gabonas), vokiečių ir prancūzų filosofas, teologas, muzikologas, gydytojas. Filosofijos (1899) ir medicinos (1913) daktaras. Moralinių ir politinių mokslų akademijos narys (1951).

Išsilavinimas ir veikla

1893–98 Strasbūro universitete studijavo teologiją ir filosofiją, 1905–12 – mediciną. 1913 savo lėšomis įkūrė ligoninę Gabone ir iki mirties gydė vietos gyventojus.

Filosofijos bruožai

Nagrinėjo kultūrą, jos nuosmukio priežastis, ieškojo būdų kultūrai atgimti. Pažiūroms turėjo įtakos F. Nietzsche, L. Tolstojus, Indijos filosofija.

Filosofinės idėjos

A. Schweitzerio manymu, F. Nietzsche atskleidė, kad Vakarų kultūrą apėmusi krizė, o L. Tolstojus parodė, kad kultūrą būtina atgaivinti etinių vertybių pagrindu. A. Schweitzeris teigė, kad kultūros nuosmukis pasireiškia esant materialių ir visuomeninių, o ne dvasinių ir individualių vertybių viršenybei. Šios krizės pagrindinė priežastis ta, kad Vakarų kultūra ir pasaulėžiūra neturi tinkamo dorovinio pagrindo. Toks pagrindas, jo manymu, yra pagarbos gyvybei principas: gėris yra tai, kas įtvirtina gyvybę, blogis – kas jai kenkia. Blogis negali būti išnaikintas, bet tik jo sumažinta.

Teologija

A. Schweitzerio teologinių tyrinėjimų sfera – Naujasis Testamentas, Jėzaus Kristaus gyvenimas, šv. Pauliaus misticizmas. Teigė, kad Jėzaus Kristaus gyvenimas turi būti suprastas jo paties teiginiais.

Muzikologija

A. Schweitzeris muzikologinėse studijose aiškino J. S. Bacho muzikos simboliką, religines reikšmes ir atlikimo specifiką. Statė vargonus, koncertavo kaip vargonininkas, parašė veikalų apie vargonų istoriją, gamybą, restauravimą.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Jėzaus gyvenimo tyrimų istorija (Geschichte der Leben‑Jesu‑Forschung 1906), Johann Sebastian Bach (2 t. 1908), Tarp vandenų ir džiunglių (Zwischen Wasser und Urwald 1922, lietuvių kalba 1979), Kultūros nuosmukis ir atgimimas (Verfall und Wiederaufbau der Kultur 1923), Kultūra ir etika (Kultur und Ethik 1923, lietuvių kalba 1989), Krikščionybė ir pasaulio religijos (Das Christentum und die Weltreligionen 1924), Apaštalo Pauliaus mistika (Die Mystik des Apostels Paulus 1930), Indijos mąstytojų pasaulėžiūra (Die Weltanschauung der indischen Denker 1935).

Apdovanojimai

Nobelio taikos premija (1952).