Álbertas Sãksas (Albert von Sachsen, Albertus de Saxonia) apie 1316Rickensdorf (prie Helmstedto) 1390 07 08Halberstadt, vokiečių filosofas, fizikas. Vėlyvųjų vidurinių amžių moderniosios filosofijos krypties atstovas, Aristotelio komentatorius.
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo Prahos ir Paryžiaus universitetuose. Paryžiaus universiteto profesorius (1351–62), rektorius (1353). Pirmasis Vienos universiteto rektorius (1365), Halberstadto vyskupas (1366).
Logika
Logikoje sekė W. Ockhamu, plėtojo ir gilino jo argumentus. Tyrė loginę seką, dedukciją, loginius paradoksus, tiesos, reikšmės teorijos ir kitus semantikos klausimus.
Fizika
Fizikos teorijose rėmėsi savo mokytoju J. Buridanu. Plėtojo jo impulso teoriją, vėliau naudotą Renesanso natūrfilosofų, nagrinėjo kūnų kritimą ir trauką. Impulso teoriją taikė ir dangaus kūnų judėjimui paaiškinti. Prieštaravo fizikos sąvokų taikymui antgamtinei sričiai (taip darė Oksfordo mokslininkai) – fizika turėtų nagrinėti tik gamtos dalykus. Alberto Sakso veikalai turėjo daug įtakos platinant Paryžiaus filosofų gamtamokslines idėjas Italijoje ir Vidurio Rytų Europoje.
Veikalai
Neapibrėžtumai, paradoksai ir sprendimai (Sophismata et Insolubilia et Obligationes 1489), Traktatas apie proporcijas (Tractatus proportionum 1496), Naudingoji logika (Perutilis Logica 1522), Traktatas apie skritulio kvadratūrą (Tractatus de quadratura circuli, išleista 1887), Senosios logikos klausimai (Quaestiones in artem veterem, išleista 1988), Aristotelio knygos „Apie gamtą“ paaiškinimas ir klausimai (Expositio et Questiones in Aristotelis libros Physicorum, išleista 1999), Logikos klausimai (Questiones circa logicam, išleista 2002).
314