von Roon Albrecht Theodor Emil (Albrechtas Teodoras Ėmilis fon Rònas) 1803 04 30Pleushagen (dabar Pleśna, prie Kołobrzego) 1879 02 23Berlynas, Prūsijos karo veikėjas. Feldmaršalas (1873). Grafas (1871). Į Pamarį atsikėlusio flamandų karininko sūnus.
Mokėsi Kulmo ir Berlyno karo mokyklose. Nuo 1821 tarnavo Prūsijos kariuomenės pėstininkų daliniuose. 1824–27 Berlyno karo akademijos instruktorius. 1832 grįžo į tikrąją tarnybą, buvo įvairių dalinių štabo karininkas, pirmiausia domėjosi karine geografija. Sparčiau kilo karjeros laiptais 1848 tapęs sosto įpėdinio Vilhelmo (nuo 1871 imperatorius Vilhelmas I) adjutantu ir pasižymėjęs malšindamas 1848 sukilimą Badene. 1859–73 karo, 1861–71 ir karinio jūrų laivyno ministras. Padedamas karaliaus karinio patarėjo E. H. K. von Manteuffelio, generalinio štabo viršininko H. von Moltke’s, vėliau ir O. von Bismarcko pertvarkė Prūsijos kariuomenę (įvedė visuotinę trejų metų karo tarnybos prievolę, sukūrė nuolatinį karo rezervą landverą, spartesnės mobilizacijos sistemą) ir tai padėjo Prūsijai laimėti 1864 karą su Austrija ir Danija dėl Šlėzvigo, 1866 karą su Austrija ir 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karą.
Albrecht Theodor Emil von Roon
1871 12–1872 Prūsijos ministras pirmininkas, atsistatydino dėl sveikatos. Svarbiausias veikalas Fizinės, nacionalinės ir politinės geografijos principai (Grundzüge der Erd‑, Völker‑ und Staatenkunde 3 t. 1832).