Aleksandr Borodin

Aleksandro Borodino portretas (aliejus, 1888, dailininkas I. Repinas)

Borodin Aleksandr (rus. Александр Бородин, Aleksandras Borodnas) 1833 11 12Sankt Peterburgas 1887 02 27Sankt Peterburgas, rusų kompozitorius, chemikas. Rusų herojinio epinio simfonizmo pradininkas. 1856 baigė Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademiją, nuo 1860 joje dirbo; profesorius (1864), šios akademijos narys (1877). Susintetino benzoilo fluoridą, aldolį, bromo organinių junginių; ištyrė acetaldehidą.

Kūryba

Muziką kūrė laisvalaikiu, skatinamas kompozitoriaus M. Balakirevo, menotyrininko V. Stasovo. Galingojo sambūrio narys (nuo 1862). Ankstyvuosiuose kūriniuose yra mėgėjiškumo, saloniškumo; juose ryšku Vienos klasikų, F. Mendelssohno-Bartholdy, M. Glinkos įtaka. Nuo 1862 kūryboje vyravo patriotinė tematika, optimizmas, epiškumas, joje gausu rusų ir Rytų tautų gyvenimo vaizdų. Melodijos ramios, dainingos, panašios į rusų liaudies apeigines, epines, lyrines dainas.

Kūriniai

Svarbiausi kūriniai: operos Didvyriai (Bogatyri, opera farsas, 1867), Kunigaikštis Igoris (Kniaz Igor, A. Borodino libretas pagal Sakmę apie Igorio žygį, 1890; operą užbaigė ir instrumentavo A. Glazunovas ir N. Rimskis‑Korsakovas; nauja J. Fortunatovo ir E. Levašiovo redakcija pastatyta 1974 Lietuvos operos ir baleto teatre); 3 simfonijos (Es‑dur, 1867; Karžygiškoji / Bogatyrskaja, h‑moll, 1867; a‑moll, 1887, nebaigta), simfoninis paveikslas Vidurinėje Azijoje (V srednej Aziji 1880), kameriniai instrumentiniai ansambliai, kūriniai fortepijonui (2–4 rankoms), romansai, vokaliniai ansambliai.

L: R. Dobrovenskis Borodinas Vilnius 1988; A. Sochor Aleksandr Porfirjevič Borodin Moskva–Leningrad 1965.

1915