Aleksandras II
Aleksándras II (Aleksandr II) 1818 04 29Maskva 1881 03 13Sankt Peterburgas, Rusijos imperatorius (1855–81). Romanovų dinastijos. Nikolajaus I sūnus, Aleksandro III tėvas.
Biografija
Po pralaimėto Krymo karo (1853–56) supratęs, kad dėl baudžiavos didėja Rusijos atsilikimas, ryžosi reformoms. 1861 03 01 paskelbė baudžiavos panaikinimo manifestą ir nuostatus: privačių dvarų baudžiauninkai gavo asmens laisvę; įkurti valstiečių savivaldos vienetai – valsčiai; numatytos sąlygos valstiečiams išsipirkti skirtinę žemę. 1864 žemės savininkais be išpirkos tapo Lenkijos karalystės (ir Užnemunės) valstiečiai, 1867 teisę išpirkti naudojamą žemę gavo valstybiniai valstiečiai. 1863–64 išleisti švietimo, teismų ir vietos savivaldos reformų įstatymai, aukštosios mokyklos atgavo ribotą savivaldą, pradėta kurti pradžios mokyklas, administracijai nepavaldžius teismus, įsteigtos žemietijos.
Aleksandras II
1870 patvirtinti miestų nuostatai, 1874 įvesta visuotinė karo prievolė. Manydama, kad šios reformos nepakankamos, dalis inteligentijos pradėjo narodnikų sąjūdį – mėgino sukelti valstiečių sukilimą, ėmėsi teroro (Aleksandras II žuvo nuo I. Hryniewieckio mestos bombos).
Užsienio politikoje Aleksandras II siekė nutraukti po Krymo karo atsiradusią Rusijos izoliaciją, panaikinti Paryžiaus taikos (1856) padarinius. 1873 sudaryta sąjunga su Austrija‑Vengrija ir Vokietija (Trijų imperatorių sąjunga). Valdant Aleksandrui II prie Rusijos imperijos buvo prijungta didelė dalis Vidurinės Azijos (Taškentas, Samarkandas, Buchara, Chiva, Kokandas). Po 1877–78 karo su Turkija (Rusijos–Turkijos karai) Rusijos imperijai atiteko Pietų Besarabija, Karsas, Ardahanas, Batumi, sustiprėjo jos įtaka Balkanuose.
Aleksandras II ir Lietuva
Lietuvoje brutaliai nuslopinęs 1863–1864 sukilimą, Vilniaus generalgubernatoriui Aleksandras II suteikė didesnę galią nei kitų Rusijos imperijos dalių administratoriams. Buvo stiprinama rusinimo politika. Labiausiai siekta surusinti iš baudžiavos paleistus valstiečius, daugiausia per pradžios mokyklas, kuriose įvesta rusų kalba. Imta diskriminuoti katalikus ir prievarta diegti stačiatikybę. 1866 Aleksandras II žodžiu patvirtino 1864 vidaus reikalų ministro įsaką dėl lietuvių spaudos draudimo visoje Rusijos imperijoje. Dėl rusinimo politikos imperijos Vakarų krašte (ir lietuviškose gubernijose) nebuvo kuriamos žemietijos, vėliau ar tik iš dalies įgyvendinamos kitos Rusijos imperijoje po 1861 vykdytos reformos (miestų, teismų). Užnemunėje, kuri priklausė Varšuvos generalgubernatorijai, rusinimo politika buvo šiek tiek švelnesnė – leista lietuvių kalbą dėstyti mokyklose, nedrausta lietuviams dirbti mokytojais.
2963