von Humboldt Alexander (Aleksandras fon Hùmboltas) 1769 09 14Berlynas 1859 05 06Berlynas, vokiečių gamtininkas, geografas, keliautojas. W. von Humboldto brolis. Berlyno mokslų akademijos narys (1800).
Išsilavinimas ir veikla
1787–92 studijavo Frankfurto prie Oderio, Göttingeno universitetuose, Hamburgo prekybos, Freibergo kasybos akademijose. 1790 su vokiečių gamtininku J. G. A. Forsteriu keliavo po Belgiją, Nyderlandus, Prancūziją, Angliją. 1792–95 tarnavo Prūsijos kasybos žinyboje, stebėjo magnetines audras. 1799–1804 su prancūzų botaniku Aiméʼu Jacquesʼu Alexandru Bonpland’u keliavo po Venesuelą, Kolumbiją, Ekvadorą, Braziliją, Peru, Meksiką, Kubą. Kelionės metu tyrė Andus, Orinoco ir Río Negro baseinus, ugnikalnius (kopė į Chimborazo ugnikalnį, pasiekė 5882 m aukštį), matavo absoliutų aukštį, oro temperatūrą įvairiame aukštyje, surinko didžiules augalų, gyvūnų ir mineralų kolekcijas. Kelionėje sukauptas žinias apibendrino veikale Kelionė į Naujojo Pasaulio ekvinokcijos kraštus 1799–1804 (Voyage aux régions équinoxiales du Nouveau Continent fait de 1799 à 1804 36 t. 1805–34). 1804–26 gyveno Paryžiuje, Berlyne, tarnavo Prūsijos karaliaus rūmuose ir dėstė universitete.
Alexandero von Humboldto portretas
19 a. pradžioje lankėsi Kuršių nerijoje; pirmasis išmatavo srovės greitį Klaipėdos sąsiauryje. 1829 pakviestas caro Nikolajaus I keliavo po Uralą, Altajų, Pakaspijį, surinko daug mokslinės medžiagos ir dideles gamtines kolekcijas. A. von Humboldto veikalai padėjo bendrosios gamtinės geografijos, kraštovaizdžio geografijos, augalų geografijos, klimatologijos pamatus. Geografiją A. von Humboldtas traktavo kaip savarankišką mokslą, kompleksiškai tiriantį gamtinę aplinką, jos elementų tarpusavio ryšius, aplinkos įtaką žmogui. A. von Humboldtas pagrindė augalijos zoniškumo idėją, plėtojo augalų geografijos ekologinę kryptį, pirmą kartą klimatui apibūdinti panaudojo statistinių duomenų vidurkius, sukūrė izotermų metodą. Svarbiausiame veikale Visata (Kosmos 5 t. 1845–62) apibendrino to meto žinias apie Žemės gamtą ir Visatą.
Svarbiausi veikalai
Kelionė į Naujojo Pasaulio ekvinokcijos kraštus 1799–1804 (Voyage aux régions équinoxiales du Nouveau Continent fait de 1799 à 1804 36 t. 1805–34), Gamtos vaizdai (Ansichten der Natur 2 t. 1808), Naujosios Ispanijos aprašymas (Essay sur la Nouvelle Espagne 1811), Naujojo Pasaulio geografijos istorijos kritinis vertinimas ir navigacinės astronomijos laimėjimai 15–16 amžiuje (Examen critique de l’histoire de la géographie du Nouveau Continent et des progrès de l’astronomie nautique aux quinzième et seizième siècles 4 t. 1836–37), Mineraloginė geognostinė ekspedicija į Uralą, Altajų ir prie Kaspijos jūros (Mineralogisch–geognostische Reise nach dem Ural, Altai und dem Kaspischen Meere 2 t. 1837–42, su C. Ehrenbergu ir G. Rose.), Centrinė Azija. Kalnų grandinių tyrimai ir lyginamoji klimatologija (Asie Centrale. Recherches sur les chaînes de montagnes et la climatologie comparée 3 t. 1843), Visata (Kosmos 5 t. 1845–62), Rinktiniai raštai (Gesammelte Werke 12 t. 1889).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu vadinama: mineralas (humboldtitas), įlankos – prie Kalifornijos (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Naujosios Gvinėjos, kalnagūbriai Nevadoje ir Vidurinėje Azijoje, ledynas Grenlandijoje, srovė Ramiajame vandenyne, keletas miestų Amerikoje, krateris Mėnulyje. A. von Humboldto ir jo brolio W. von Humboldto vardu vadinamas universitetas Berlyne.
L: Aleksandras Humboltas Vilnius 1959.