Millerand Alexandre (Aleksandras Milrãnas, Milerãnas) 1859 02 10Paryžius 1943 04 07Versalis, Prancūzijos politikos ir valstybės veikėjas.
Studijavo teisę Sorbonoje. 1885–1919 Deputatų rūmų narys. 1885–96 redagavo socialistų laikraštį La Petite République. 1899–1902 prekybos, pramonės, pašto ir telegrafo, 1909–10 – viešųjų darbų, pašto ir telegrafo, 1912–13 ir 1914–15 – karo ministras. Socialisto A. Millerand’o narystė 1899–1902 Pierreʼo Waldecko-Rousseau vyriausybėje turėjo didelę įtaką opozicijoje buvusių socialistų susiskaldymui. 1902 pašalintas iš Socialistų partijos, vėliau jo pažiūros tapo dešinesnės. 1919–20 Elzaso-Lotaringijos generalinis komisaras, vadovavo Prancūzijos administracijos atkūrimui regione. 1920 ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Energingai kovojo su masiniais streikais, sėkmingai sureguliavo pokariu kilusius nesutarimus su Didžiąja Britanija, buvo vienas Sèvres’o taikos (1920 08), pagal kurią padalyta Osmanų imperija, iniciatorių, materialiai ir diplomatinėmis priemonėmis rėmė su Rusijos bolševikais kovojančius P. Vrangelį, Lenkiją.
Alexandre Millerand
1920–24 Prancūzijos prezidentas. Iš A. Briand’o, vėliau R. Poincaré vyriausybių reikalavo griežtos politikos Vokietijos atžvilgiu, rėmė Ruhro krašto okupaciją. 1924 rinkimus laimėjus kairiesiems, Atstovų rūmų daugumos priverstas atsistatydinti. 1925–40 senatorius.