Alfarãbijus (lot. Alpharabius), al-Fārābī, tikr. Abū Nasr Mohammed ibn Ṭarkhān al-Fārābī (Abu Nasr Mohammed ibn Tarchan al Farabi) apie 870Wasidž (Turkmėnija) 950Damaskas, islamo filosofas. Persas. Keliavo po Vidurinės Azijos ir Persijos miestus, ilgą laiką gyveno Bagdade, kur mokėsi pas krikščionių filosofą Juhaną ibn Hailaną. Maždaug nuo 940 gyveno Sirijoje – Chalebe ir Damaske.
Idėjos
Pagal neoplatonikų vienio ir emanacijos teorijas grindė islamiškąją Dievo koncepciją. Remdamasis Platono veikalais Valstybė ir Įstatymai aptarė politinę ir visuomeninę santvarką, kurioje būtų suderintas šiizmas ir sunizmas. Alfarabijaus idėjos turėjo įtakos Averojaus ir Avicenos pažiūroms.
Veikalai
Sukūrė metafizikos, epistemologijos, etikos, logikos, politinės filosofijos, psichologijos, filologijos, muzikos teorijos (Didžioji muzikos knyga), biologijos, medicinos, matematikos, fizikos, astronomijos veikalų. Išvertė Aristotelio ir Platono veikalų, parašė jų komentarų. Lietuvių kalba paskelbtas vieno žymiausių jo veikalų Apie dorybingojo miesto gyventojų pažiūras fragmentas (2001).
Atminimo įamžinimas
1991 Alfarabijaus vardu pavadintas Kazachijos nacionalinis universitetas.
844