de Lamartine Alphonse Marie Louis (Alfonsas Mari Lui de Lamartnas) 1790 10 21Mâcon 1869 02 28Paryžius, prancūzų poetas, politikos veikėjas, istorikas. Prancūzų akademijos narys (1830). 1820–28 Prancūzijos ambasados Italijoje sekretorius. Kritikavo Karolio X monarchiją, dalyvavo Liepos revoliucijoje. 1848 Laikinosios vyriausybės vadovas, užsienio reikalų ministras. Laikomas vienu pirmųjų prancūzų romantikų. Rinkiniuose Poetinės meditacijos (Méditations poétiques 1820), Naujos poetinės meditacijos (Nouvelles méditations poétiques 1823) per lyrinio subjekto išgyvenimus apmąstomos metafizinės žmogaus, mirties, nemirtingumo, nevilties, laiko, Dievo Apvaizdos temos, meilė siejama su religinėmis aspiracijomis, rinkinyje Poetinės ir religinės harmonijos (Harmonies poétiques et religieuses 1830) per gamtos grožio pojūtį atskleidžiama dieviškojo prado begalybė. Poemose Getsemanė (Gethsémani 1834), Žoslinas (Jocelyn 1836), Angelo nuopuolis (La Chute d’un ange 1838) vyrauja pasiaukojimo ir netekties temos, Odėje revoliucijoms (Ode sur les Révolutions 1831), rinkinyje Poetiniai susimąstymai (Recueillements poétiques 1839) šlovinama tėvynės meilė, taika ir brolybė; būdinga emocijomis persunkti simboliški gamtos vaizdai, melodinga eilėdara. Ištobulino elegijos, odės, himno, psalmių parafrazės formas. Dar parašė autobiografinių romantinių apysakų (knygos Išpažinimai / Les Confidences 1849, Graciela / Graziella 1852), romanų (knyga Ženevjeva / Geneviève 1851). Istoriniame veikale Žirondistų istorija (Histoire des girondins 1847) pasmerkė jakobinų terorą. Eilėraščių vertimų į lietuvių kalbą paskelbta periodinėje spaudoje.
510