Ambraziẽjus (Ambrosius) apie 340Trier 397 04 04Milanas, Bažnyčios Tėvas ir Mokytojas, teologas, poetas. Šventasis (šventė – gruodžio 7). Nuo 370 Romos vietininkas Ligūrijoje ir Emilijoje. 374 išrinktas Milano vyskupu. Gynė Bažnyčią nuo pasaulietinės valdžios kišimosi, siekė, kad Bažnyčia spręstų politinius klausimus. Garsėjo kaip pamokslininkas ir asketas. 384 susitiko su šv. Augustinu, kuriam atskleidė dvasinį Dievo paveikslą, blogio, kaip gėrio trūkumo, sampratą. 390 už dalyvavimą Tesalonikų žudynėse ekskomunikavo imperatorių Teodosijų I Didįjį. Parašė Biblijos egzegezės, etikos, dogmatikos, katechetikos traktatų, bažnytinių himnų (Apie paslaptis, Apie Bažnyčios tarnų pareigas). Reformavo liturgiją ir bažnytinį giedojimą.
Ambraziejus (dailininkas M. Pacheris, altoriaus poliptiko Bažnyčios Tėvai dalis, 1483, aliejus, Senoji pinakoteka Miunchene)
Arijonizmo priešininkas. Traktatuose prieš ereziją rėmėsi Filono ir Origeno argumentais; pastoracine veikla siekė atgaivinti Bažnyčią. Veikale Hexaemeron išaukštino nekaltybės idealą, sukūrimo paslaptį. Valdovus ragino būti Bažnyčioje, o ne virš jos (Apie tikėjimą imperatoriui Gracianui, Apie Šventąją Dvasią). Ambraziejui priskiriamą bažnytinį himną Te Deum laudamus į lietuvių kalbą išvertė M. Mažvydas (1549).
Vaizduojamas vyskupo drabužiais su mitra ir pastoralu, kartais su plunksna ar knyga. Atributai – trimazgis rimbas (siejamas su kova prieš erezijas) bei avilys (primenantis legendą apie Ambraziejaus iškalbą: jam kūdikiui ant burnos nutūpęs bičių spiečius). Dažnai vaizduojamas su kitais trim didžiaisiais Vakarų Bažnyčios tėvais – šv. Augustinu, šv. Grigaliumi I Didžiuoju, šv. Jeronimu.
2271