France Anatole (Anatolis Fránsas), tikr. Anatole François Thibault 1844 04 16Paryžius 1924 10 12Saint-Cyr-sur-Loire (prie Tours’o), prancūzų rašytojas. Prancūzų akademijos narys (1896). 1886–93 vadovavo laikraščio Le Temps literatūros kritikos skyriui. 19 a. pabaigoje suartėjo su socialistais.
Anatole France
Ankstyvojoje kūryboje ryšku parnasiečių įtaka (eilėraščių rinkinys Paauksuotos poemos / Les Poèmes dorés 1873). Romanuose Silvestro Bonaro nusikaltimas (Le Crime de Sylvestre Bonnard 1881, lietuvių kalba 1948 21996), Mano draugo knyga (Le Livre de mon ami 1885), Taysa (Thaïs 1890, lietuvių kalba 1931, 1961 21994), novelėse (rinkinys Baltazaras 1889) humanistinės idėjos siejamos su antikos ir Renesanso tradicijomis, Švietimo epochos racionalizmu. Istorinių filosofinių romanų Karalienės Pedok kepsninė (La Rôtisserie de la Reine Pédauque) ir Abato Žeromo Kuanjaro samprotavimai (Les Opinions de Jérôme Coignard, abu 1893) herojus – intelektualas, skeptiškai vertinantis žmogaus prigimtį ir visuomenės pažangą; juose ryški Voltaire’o įtaka. Psichologiniame romane Raudonoji lelija (Le Lys rouge 1894, lietuvių kalba 1931 21994) vyrauja meilės tema.
A. Dreyfuso byla paskatino domėtis visuomenės ir politikos klausimais. Romanų tetralogijoje Šių laikų istorija (L’Histoire contemporaine 1897–1901, lietuvių kalba 1960) satyriškai vaizdavo Trečiąją respubliką, parodė dvasininkų karjerizmą, sukūrė mokslininko humanisto paveikslą. Realistinių novelių rinkinyje Krenkbilis, Piutua, Rikė ir daug kitų naudingų apsakymų (Crainquebille, Putois, Riquet et plusieurs autres récits profitables 1904) su užuojauta atskleidė paprastų žmonių išgyvenimus. Romane Pingvinų sala (L’Île des pingouins 1908, lietuvių kalba 1929, 1958 21985), parodijuodamas oficialiąją istoriografiją, reiškė netikėjimą žmogaus protu, kėlė ciklišką nuolatinio istorijos kartojimosi koncepciją, ją plėtojo istoriniame romane apie Prancūzijos revoliuciją Dievai trokšta (Les Dieux ont soif 1912, lietuvių kalba 1929 31996). Romane Angelų sukilimas (La Révolte des anges 1914), siedamas fantastiką su tikrove, išjuokė krikščionybės mitus.
Parašė literatūros kritikos (rinkinys Literatūrinis gyvenimas / La Vie littéraire 4 t. 1888–92, t. 5 1949), publicistinių (rinkinys Į geresnius laikus / Vers les temps meilleurs 1906) straipsnių, atsiminimų. Kūryba pasižymi ironija, grakščiu sąmoju.
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1921).
1
L: V. Dubas Anatole France Klaipėda 1928; J. Suffel Anatole France Paris 1946.
510