Kompozitoriaus Anatolijaus Konstantinovičiaus Liadovo portretas (aliejus, 1902, dailinkas I. Repinas, Rusų muziejus Sankt Peterburge)
Liadov Anatolij (rus. Анатолий Лядов, Anatolijus Liãdovas) 1855 04 29Sankt Peterburgas 1914 08 15Polynovskoje (Naugardo sr.), rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas. 1878 baigė Sankt Peterburgo konservatoriją (N. Rimskio‑Korsakovo kompozicijos klasę) ir pradėjo joje dėstyti; profesorius (1886). Nuo 1884 dar dėstė Rūmų giedotojų kapeloje. Dirigavo įvairių organizacijų renginiuose, Rusų simfoniniuose koncertuose. Mokiniai: B. Asafjevas, M. Gnesinas, N. Miaskovskis, S. Prokofjevas, V. Beliajevas, N. Malko, J. Tallat Kelpša, M. Bukša, S. Šimkus.
Kūryba
19 a. 8 dešimtmetyje suartėjo su Galingojo sambūrio kompozitoriais, 9 dešimtmetyje buvo Beliajevo būrelio narys. Iki 1900 daugiausia kūrė muziką fortepijonui (vertingiausi kūriniai – miniatiūros). 1904–14 sukūrė ryškiausius simfoninės muzikos kūrinius. Jiems būdinga spalvingumas, mikrotematizmas, kameriškumas, programiškumas, pasakos ir epiniai motyvai, glausta forma. Kūryba grindžiama romantinės ir rusų klasikinės muzikos tradicijomis.
Kūriniai
Sukūrė kantatą Messinos nuotaka (Messinskaja nevesta 1878, pagal F. Schillerio žodžius), simfoninius paveikslus Ragana (Baba‑jaga 1904), Užburtas ežeras (Volšebnoje ozero), Kikimora (abu 1909), simfoninį ciklą Aštuonios rusų liaudies dainos (Vosem russkich narodnych pesen 1906), pjesių fortepijonui, tarp jų – Arabeskos (1878), Apie senovę (Pro starinu 1889), Muzikinė tabokinė (Muzikalnaja tabakerka 1893), Barkarolė (1898), chorų, romansų, dainų vaikams, daugiau kaip 200 rusų liaudies dainų išdailų.
2584