Andrea Palladio
Andrea Palladio portretas (raižinys, 1716, dailininkas Bernardʼas Picartʼas, pagal P. Veroneseʼs paveikslą, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Palladio Andrea (Andrėja Palãdijus), tikr. Andrea di Pietro della Gondola 1508 11 30Paduva 1580 08 19Vicenza arba Maser (prie Treviso), italų architektas, architektūros teoretikas. Vienas žymiausių ir įtakingiausių Renesanso architektų. Apie 1524–36 dirbo mūrininku Vicenzos mūrininkų ir akmentašių gildijoje. 1536 jo mecenatu tapus grafui G. Trissino (jis 1545 pavadino architektą pagal graikų deivės Atėnės, arba Paladės, vardą) dirbo rekonstruojant jo vilą Vicenzoje. Nuo 1552 buvo Vicenzos, nuo 1570 – Venecijos miesto architektas.
Kūryba
Kūrybai įtakos turėjo antikos menas (1541, 1546–47, 1549, 1554–56 lankėsi Romoje), senovės Romos architektūrologo Vitruvijaus, italų architekto S. Serlio veikalai, italų architektų (D. Bramante’s, Rafaelio, Giulio Romano, M. Sanmicheli, A. Sansovino) kūryba. A. Palladio teoriniai veikalai ir projektai pagrindė paladianizmo susiklostymą, turėjo įtakos Vakarų Europos architektūros raidai.
Projektai
A. Palladio. Caprų šeimos vila prie Vicenzos (apie 1560)
A. Palladio. Foscari vila Malcontenta di Miroje (apie 1560)
Pagal Trissino vilos pavyzdį suprojektavo savo pirmajį pastatą – Godi vilą Lonedo di Lugo (prie Vicenzos, apie 1540). Palazzo della Regione Vicenzoje rekonstrukcijos projektas (pradėta 1549, čia pirmą kartą panaudotas paladianos motyvas) pelnė jam pripažinimą. Daugiausia projektavo Vicenzoje ir jos apylinkėse, visi A. Palladio pastatai Venecijos srityje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1994). Rūmų architektūrai būdinga simetriškoji kompozicija, anfiladinės kambarių eilės, didysis orderis, rustika (Palazzo Thiene, pradėti 1542, Palazzo Chiericati, pradėti 1550, Palazzo Iseppo Porto 1552, visi Vicenzoje), vilos dažniausiai su simetriškosios kompozicijos centriniu portiku, gausiu skulptūriniu dekoru (Barbaro – Maseryje, prie Treviso, 1558, Poiana – Poiana Maggiorėje, pradėta apie 1549, Foscari – Malcontenta di Miroje, visos Venecijos sr., Caprų – prie Vicenzos, abi apie 1560).
Venecijoje suprojektavo bažnyčių, kuriose išmoningai įkomponavo klasikinį portiką – Šv. Jurgio Didžioji (pradėta 1566, 1610 baigė architektas V. Scamozzi), Švenčiausiojo Atpirkėjo (pradėta 1577). Kiti svarbesni projektai: Palazzo Antonini Udinėje (1556), Santa Maria della Carità vienuolyno rekonstrukcija (1561), Šv. Jurgio Didžiojo vienuolyno refektorijus (1562), San Francesco della Vigna bažnyčios (1554, architektas J. Sansovino, visi Venecijoje) fasadas (1570), Venecijos karo vado būstinė (1571), teatras Olimpico (1580, 1584 baigė architektas V. Scamozzi, abu Vicenzoje).
A. Palladio. Šv. Jurgio didžioji bažnyčia Venecijoje (pradėta 1566, 1610 baigė architektas V. Scamozzi)
Knygos
Parašė knygų: Romos senienos (Le antichità di Roma), Romoje esančių bažnyčių, stočių, indulgencijų ir Šventojo Kūno relikvijų aprašymas (Descritione de le chiese, stationi, indulgenze e reliquie de corpi sancti, che sonno in la città de Roma, abi 1554), Keturios knygos apie architektūrą (I quattro libri dell’architettura 1570).
Atminimo įamžinimas
Nuo 1958 Vicenzoje veikia A. Palladio kūrybos ir paladianizmo architektūros tyrimų centras (Centro Internazionale di Studi di Architettura Andrea Palladio). 2008 Italijoje, minint A. Palladio 500 gimimo metines, išleista proginė 10 eurų sidabrinė moneta.
1729