Kurbskij Andrej (Andrejus Kùrbskis) 1528 1583 05, Rusijos politikos ir karo veikėjas, publicistas. Kunigaikštis. Dalyvavo Ivano IV Rūsčiojo 1545–52 žygiuose į Kazanę, buvo Išrinktosios tarybos narys ir vienas artimiausių caro patarėjų. Per Livonijos karą nuo 1561 vadovavo Rusijos kariuomenei Livonijoje. 1562 prie Nevelio pralaimėjo daug mažesnei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei. Bijodamas kaltinimo išdavyste (kai kurių istorikų nuomone – iš išskaičiavimo) pabėgo į Lietuvą (Rusijoje palikta A. Kurbskio šeima mirė kalėjime). Iš Žygimanto Augusto gavo valdų Voluinėje ir Upytės apskrityje, buvo įtrauktas į Karaliaus tarybą. Dalyvavo karuose su Maskva. 1564–79 parašė 4 (kitais duomenimis – 3) laiškus Ivanui IV Rūsčiajam (iš caro gavo 2), kuriuose kaltino jį despotizmu ir žiaurumu. Politiniame pamflete Istorija apie Maskvos didįjį kunigaikštį (Istorija o velikom knjaze Moskovskom 1573) išdėstė to meto bajorijos požiūrį į valdžią. Išvertė į rusų kalbą Jono Auksaburnio, Jono Damaskiečio, Erazmo Roterdamiečio ir kitų autorių kūrinių.
R: Sočinenija t. 1 Sankt-Peterburg 1914. L: A. Jasinskij Sočinenija knjazja Andreja Kurbskogo kak istoričeskij material [Kiev] 1889; R. Skrynnikov Perepiska Groznogo i Kurbskogo Leningrad 1973.