Jackson Andrew (Andru Džèksonas) 1767 03 15Waxhaw (dabar Pietų Karolinos valstija) 1845 06 08The Hermitage (prie Nashville’io, Tenesio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų karo ir valstybės veikėjas. Generolas majoras (1814). Teisininkas.
1797–1804 Tenesio Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 1796–97 Atstovų Rūmų narys, 1797–98 senatorius. Dalyvavo 1812–14 kare su Didžiąja Britanija (Didžiosios Britanijos–JAV karas), pasiekė pergalę prie Naujojo Orleano (1815 01; Naujojo Orleano mūšis). 1818 kariaudamas su seminolais užėmė dalį Ispanijai priklausančios Floridos. 1821–22 jos gubernatorius. 1823–24 vėl senatorius. Vienas Demokratų partijos įkūrėjų (1828).
1829–37 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Nuo A. Jacksonʼo laikų šalyje paplito politinio patronažo, arba vadinamoji grobių sistema (spoil system – valstybinės pareigos suteikiamos tik valdančiosios partijos nariams). 1832 pasiuntė kariuomenę į federalinius įstatymus panaikinusią Pietų Karoliną. 1833 atsiėmė federalinius rezervus iš Jungtinių Valstijų banko ir padarė negalimą jo kaip centrinio banko veiklą. 1835 baigė mokėti nacionalinę skolą. A. Jacksonʼui pritariant indėnų gentys buvo išstumtos į vakarus nuo Misisipės.
-Andrew Jackson; -Andru Džeksonas