Poliziano Angelo (Andželas Policjãnas), tikr. Agnolo Ambrogini 1454 07 14Montepulciano 1494 09 29Florencija, italų poetas, humanistas. Vienas žymiausių humanizmo epochos poetų.
Angelo Poliziano (dailininkas D. Ghirlandaio, freskos fragmentas, 1486–90, Švč. Mergelės Marijos Naujoji bažnyčia Florencijoje)
Notaro sūnus. Po tėvo mirties persikėlė į Florenciją. 1469–74 mokėsi pas garsius humanistus (C. Landino, M. Ficino ir kitus). Išmokęs graikų kalbą į lotynų kalbą vertė Iliadą. Nuo 1473 lankėsi Lorenzo de’Medici dvare, 1475 tapo jo vaikų mokytoju. 1473–78 sukūrė epigramų lotynų ir graikų kalbomis, nedidelę poemą hegzametru lotynų kalba Niežai (Sylva in scabiem 1475). 1475–76 Lorenzo de’Medici vardu parašė laišką Neapolio karaliui Ferdinandui Aragoniečiui pridėdamas prie jos Aragonietiškąją rinktinę (Raccolta aragonese), kuri laikoma pirmąja italų poezijos antologija. Lorenzo de’Medici broliui Giuliano skyrė Stansus, pradėtus Giuliano de’Medici turnyro proga (Stanze cominciate per la giostra del magnifico Giuliano di Piero de’Medici 1475–78), nebaigtus Giuliano žuvus per vadinamąjį Pazzi šeimos sąmokslą (1478). Kūrinys svarbus kaip humanizmo kultūros išraiška italų poezijoje, juo baigiasi šimtmetį trukęs lotynų kalbos vyravimas. 1479 pašlijus Poliziano santykiams su Lorenzo de’Medici, klajojo po Šiaurės Italijos dvarus. Mantujoje rūmų šventės proga sukūrė dramą Sakmė apie Orfėją (Fabula di Orfeo 1480) taip prisidėdamas prie šio siužeto populiarinimo.
1480 grįžęs į Florenciją atsidėjo filologiniam darbui, dėstė lotynų ir graikų literatūrą universite. Lotynų kalba parašė esė (Poliziano laikomas šio žanro pradininku), jos sudėtos į rinkinius Pirmoji įvairenybių centurija (Miscellaneorum centuria prima 1480) ir Antroji centurija (Centuria secunda, nebaigtas), sukūrė poezijos (Miškai / Sylvae 1482–86, parašyta hegzametru). Išliko lotynų kalba parašytos įžanginės dėstomų kursų kalbos Panepistemon (1490–91, skirta Aristotelio etikai) ir Lamia (1492–93, pristatanti Aristotelio Analitikas), dvylika epistolinių kūrinių knygų (1494). Humanistų polemikoje apie mimezę laikėsi nuomonės, kad imitavimas turi būti kūrybingas, grįstas ne vienu, o įvairiais modeliais (laiškas Paolo Cortesei). Į lotynų kalbą vertė Epikteto literatūrinį palikimą ir Herodiano istoriją (1487).
944