Golubkina Anna (rus. Анна Голубкина; Ana Golùbkina) 1864 01 28Zaraisk (Riazanės sritis) 1927 09 07Zaraisk (Riazanės sritis), rusų skulptorė. Viena žymiausių 20 a. pradžios rusų simbolizmo ir moderno atstovių. 1891–93 studijavo Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1894 – Peterburgo dailės akademijoje, 1895–96 – Colarossi akademijoje Paryžiuje (pas A. Rodiną). 1918–22 dėstė Aukštosiose meno ir technikos dirbtuvėse Maskvoje. Kūryboje taikė A. Rodino meninius principus. Skulptūras daugiausia kūrė iš molio (po A. Golubkinos mirties kūriniai nulieti iš bronzos) suteikdama paviršiui impresionistinį ribėjimą (vaza Rūkas 1899, židinys Ugnis 1900, biustas Žemė 1904). Sukūrė horeljefų iš medžio (Banga / Plaukikas 1901, Maskvos dailės teatro eksterjere, Krūmeliai 1908) ir marmuro (Tolumoje muzika ir šviesos 1910), portretų (K. Marxo, 1905, rašytojų – A. Belo, 1907, A. Remizovo, 1911, V. Ivanovo, 1914, L. Tolstojaus, 1927), statulų (Senatvė 1898, Belaisviai 1908, Vergas 1909, Žmogus 1910, Sėdintis žmogus 1912, O, taip! 1913). Skulptūros veržlių formų, asimetriškos, simboliškos (gamtos būsenos perteikiamos antropomorfiniais pavidalais). A. Golubkina dalyvavo 1905 revoliucijos įvykiuose. Po 1917 Spalio perversmo atsisakė kurti propagandinius kūrinius. Skleidė humanistines idėjas, kūrinius aukojo labdaros fondams (1914–1915 Maskvos dailės muziejuje surengė individualią parodą sužeistiesiems per karą paremti). Nuo 1924 A. Golubkina kūrė nedideles skulptūras, kamėjas, turinčias ekspresionizmo, realizmo bruožų. Parašė knygą Keli žodžiai apie skulptoriaus amatą (Neskol′ko slov o remesle skulptora 1923). Maskvoje veikia A. Golubkinos muziejus‑dirbtuvė (Tretjakovo galerijos filialas), Zaraiske – A. Golubkinos namas‑muziejus.
2635