de Condorcet Antoine (Antuanas de Kondors), tikr. Marie Jean Antoine Nicolas Caritat 1743 09 17Ribemont (prie Saint‑Quentino) 1794 03 29Clamart (prie Meudono), prancūzų filosofas, politikas, matematikas. Paryžiaus mokslų akademijos narys (1769), sekretorius (1776). Prancūzų akademijos narys (1782).
Visuomeninė ir kita veikla
Mokėsi jėzuitų kolegijoje Reimse ir Navaros kolegijoje Paryžiuje. 1789 Prancūzijos revoliucijos dalyvis ir ideologas; kritiškai vertino 1791 konstituciją. Nuo 1792 Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas. Būdamas Konvento deputatu (nuo 1792) rėmė G. J. Dantono politiką, vėliau pritarė žirondistams. 1791 su kitais pasiūlė įvesti metrinę vienetų sistemą (Prancūzijoje priimta 1795). 1792 sukūrė švietimo reformos projektą, kuriame suformulavo visuotinio ir nemokamo mokymo (4 metų), pasaulietinės mokyklos principus. 1793 pateikė konstitucijos projektą, kuriame iškėlė vieningos demokratinės prancūzų valstybės kūrimo idėją (nebuvo priimtas). M. Robespierre’o vyriausybės apkaltintas, nusinuodijo.
Antoine de Condorcet (nežinomas dailininkas, aliejus, tarp 1789 ir 1794, Versalio rūmų kolekcija)
Pažiūros
Pozityvizmo, materialistinės sociologijos, pažangos teorijos ir istorijos filosofijos vienas pradininkų. Priklausė enciklopedininkams.
Istorijos filosofija
Svarbiausiame veikale Istorinis žmonijos minties raidos vaizdas (Esquisse d’un tableau historique des progrès de l’esprit humain 1794) Europos istoriją suskirstė į šešis etapus – du antikos, du vidurinių amžių ir du naujųjų laikų. A. de Condorcet manymu, Prancūzijos revoliucija žymi naujos eros pradžią.
Pažangos teorija
Svarbi yra A. de Condorcet pažangos teorija. Pažanga, anot jo, atsiranda iš pažinimo plitimo ir galios, kurią pažinimas suteikia žmonėms, kad jie įveiktų psichines ir fizines kliūtis. Šios idėjos pagrindą jis perėmė iš J. Locke’o empirizmo ir C. A. Helvétijaus požiūrio, kad žmogaus galimybės yra beribės.
A. de Condorcet įsitikinimu, pažanga vyks trimis kryptimis – didėjančios tautų lygybės, klasinių skirtumų šalinimo ir iš pirmųjų dviejų kylančio dvasinio bei dorinio tobulėjimo. Socialinę pažangą siejo su mokslo ir technikos plėtra. Teigė, kad pažanga bus nuolatinė, nes socialinių priemonių tobulinimas padidins dvasines, dorines ir fizines žmonijos galias.
Ekonominės ir kitos idėjos
Buvo veikiamas fiziokratų, liberalios ekonominės politikos šalininkas. A. de Condorcet buvo žmonių ir tautų lygiateisiškumo, Šiaurės Amerikos nepriklausomybės, taip pat taikos, juodaodžių vergijos panaikinimo, prekybos laisvės, turtinės lygybės, senatvės draudimo, moterų emancipacijos šalininkas.
Veikalai
Dar parašė matematikos (Apie integralinį skaičiavimą / Du calcul intégral 1765), fizikos ir astronomijos (Trijų kūnų problema / Du probleme des trois corps 1767), ekonomikos ir finansų (Pikardijos artojo laiškas / Lettre d’un laboureur de Picardie 1775, Mintys apie prekybą kukurūzais / Réflexions sur le commerce des bleds 1776), politikos (Teologo laiškas / Lettre dʼun théologien 1774), rinkimų ir administravimo, teisės, žmogaus teisių (Apie spaudos laisvę / Fragments sur la liberté de la presse 1776, Mintys apie juodaodžių vergovę / Réflexions sur lʼesclavage des nègres 1781) veikalų, biografijų (Pono Turgot gyvenimas / Vie de Monsieur Turgot 1786, Voltaireʼo gyvenimas / Vie de Voltaire 1789).