Antoine‑Jean Gros
Gros Antoine‑Jean (Antuanas Žanas Gro) 1771 03 16Paryžius 1835 06 26Paryžius, prancūzų tapytojas. Dailės mokėsi pas tėvą miniatiūrų meistrą, nuo 1785 – pas J. L. Davidą. Ankstyvojoje kūryboje derino neoklasicizmo ir romantizmo principus, plėtojo realistinę tapymo manierą (rėmėsi P. P. Rubenso, Venecijos mokyklos tapyba). 1793 išvyko į Italiją, vėliau buvo Napoleono I oficialus karo dailininkas.
A.‑J. Gros. Mūšis prie Nazareto (aliejus, 1801, Dailės muziejus Nantes’e)
Nutapė batalinių kompozicijų, vaizduojančių Napoleono I žygius ir pergalės vaizdus (Napoleonas ant Arcolės tilto 1796–97, Napoleonas karo lauke prie Ylavos 1808). Paveikslams būdinga pakili dramatiška nuotaika, tiksliai perteiktas akimirkos įspūdis, vyrauja natūralistinis piešinys, harmoninga kompozicija. Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė neoklasicistinių portretų, freskų (lubų freskos Luvre Paryžiuje, 1824). A.‑J. Gros kūryba turėjo įtakos romantizmo dailei (T. Géricault, E. Delacroix).
A.‑J. Gros. François Gérardʼo portretas (aliejus, apie 1790, Metropolitano meno muziejus Niujorke)