de Lavoisier Antoine Laurent (Antuanas Loranas de Lavuazj) 1743 08 26Paryžius 1794 05 08Paryžius, prancūzų chemikas. Paryžiaus mokslų akademijos narys (1772).
Išsilavinimas ir veikla
1764 baigė Sorboną. 1785–93 dirbo Paryžiaus mokslų akademijoje (iždininkas, viceprezidentas). 1768–91 iš mokesčių atpirkimo sukaupęs didelį turtą įkūrė mokslinių tyrimų laboratoriją – vieną svarbiausių to meto mokslinių centrų Paryžiuje. Joje pirmasis pradėjo taikyti kiekybinės analizės metodus. 1774 atrado cheminį elementą deguonį ir paneigė ilgiau kaip šimtmetį gyvavusią flogistono teoriją. Įrodė, kad medžiagos, t. p. ir metalai, degdamos ne skyla, o jungiasi su deguonimi ir kad oras yra ne vieninė medžiaga, o susideda iš deguonies ir degimo nepalaikančių medžiagų – azoto, vandens garų. Tyrė šilumos prigimtį, su P. S. de Laplace’u patobulino kalorimetrą ir juo išmatavo daugelio skysčių ir kietųjų medžiagų šiluminę talpą, cheminių reakcijų šiluminius efektus. Sukūrė elementinės analizės metodą organinių junginių sudėčiai nustatyti.
Antoine Laurent de Lavoisier
Tyrė rūgimą, kvėpavimą, gyvūnų šilumą, nustatė, kad kvėpuojant sunaudojamas deguonis, o į aplinką iškvepiamas anglies dioksidas, t. y., kad kvėpavimas panašus į degimą. Apibūdino druskų tirpumo vandenyje ir metalų tirpumo rūgštyse skirtumus. 1783 A. L. de Lavoisier Paryžiaus mokslų akademijoje paskelbė, kad vanduo susidaro vandeniliui reaguojant su deguonimi (po metų tai nustatė H. Cavendishas). 1786–87 sukūrė pirmąją racionaliąją chemijos nomenklatūrą ir suskirstė medžiagas į elementus bei junginius. Visus tuo metu žinomus cheminius elementus surašė į lentelę. 1789 su kitais prancūzų chemikais pradėjo leisti žurnalą Annales de chimie, tais pačiais metais parašė Chemijos pradžiamokslį (Traité élémentaire de chimie); jame chemiją apibrėžė kaip medžiagų ir jų analizės mokslą. A. L. de Lavoisier darbai sudarė sąlygas cheminiam atomizmui. Suformulavo masės tvermės vykstant cheminėms reakcijoms dėsnį. Dalyvavo sprendžiant įvairias technikos problemas (tobulinant patrankų liejimą, parako, salietros gamybą, pasiūlė būdą aerostatams naudojamam vandeniliui gauti). Rūpinosi šalies naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimu, miesto švara, sukūrė mokslo įstaigų reformavimo, gyventojų švietimo projektų. Buvo Prancūzijos nacionalinio iždo komisaras, karaliaus sekretorius.
Mirties aplinkybės
Su kitais karaliaus režimo 27 šalininkais revoliucinio tribunolo nuteistas mirties bausme ir giljotinuotas.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 6826 ir krateris Mėnulyje. Nuo 1904 Prancūzijos chemikų draugija už pasiekimus chemijos srityje teikia A. L. de Lavoisier vardo medalį.