A. Gaudí. Vyskupų rūmai Astorgoje (1889, 1913 baigė architektas R. García Guereta; dabar Kelių muziejus)
Gaudí Antoni (Antonijus Gaud), tikr. Antoni Gaudí y Cornet 1852 06 25Reus (prie Tarragonos) 1926 06 10Barselona (žuvo per eismo įvykį; palaidotas Šventosios Šeimos bazilikos Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos koplyčioje), ispanų architektas. Vienas žymiausių moderno krypties kūrėjų. 1878 baigė Barselonos aukštąją architektūros mokyklą. Pirmiesiems projektuotiems pastatams (Vicenso namas, 1878, Güellio rūmai, 1889, abu Barselonoje, Vyskupų rūmai Astorgoje, 1893) būdinga istorizmo bruožai, bet ryški ir neogotikos bei maurų architektūros įtaka. Apie 1890 kūryboje susiformavo savitas (vėliau vadintas Gaudí) stilius – moderno organiškoji atmaina. Būdinga pastatų netaisyklingi planai, plastiškos, aptakios formos, parabolinės arkos, pakrypusios atramos, mozaikos dekoras. Tai kūrė skulptūriškos architektūros fantastinį įspūdį.
Projektai
A. Gaudí. Šventosios Šeimos bazilika Barselonoje (pradėta 1882)
A. Gaudí. Gyvenamasis namas Casa Milá Barselonoje (1912)
Žymiausias projektas – Šventosios Šeimos bazilika Barselonoje (pradėta 1882, tebestatoma, nuo 1986 dirbo skulptorius J. M. Subirachsas, 1927–2014). Projekte numatyta 170 m aukščio penkianavė neogotikinė bazilika (18 bokštų, 5 kupolai, transeptas, apsidė, deambulatorijus) sujungia gotikos grakštumą, baroko įmantrumą, gausų simbolizmą, antropomorfinių, augalinių motyvų ornamentiką. Kiti svarbesni pastatai Barselonoje: Šv. Teresės kolegija (1894), gyvenamieji namai – Casa Calvet (1904), Casa Batlló (1907), Casa Milá (1912), Güellio parko kompleksas (pradėtas 1900, nebaigtas). A. Gaudí pastatai Barselonoje ir jos apylinkėse – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1984). Sukūrė baldų, interjero elementų.
L: G. R. Collins, J. Bassegoda‑Nonell The Designs and Drawings of Antonio Gaudi Princeton 1983; J. Lahuerta Gaudi Barcelona 1993.
2972