Antonio Vivaldi portretas (raižinys, 19 a. pradžia, dailininkas J. Caldwallas)
Vivaldi Antonio (Antonijus Viváldis) 1678 03 04Venecija 1741 07 28Viena, italų kompozitorius, smuikininkas virtuozas, pedagogas. Smuikuoti mokė tėvas ir G. B. Legrenzi. Nuo 1693 Venecijoje mokėsi kunigų seminarijoje, 1703 įšventintas kunigu, 1706 dėl ligos kunigystės atsisakė. 1703–09 ir 1711–16 Venecijos našlaičių prieglaudos (Conservatorio della Pietà) smuiko mokytojas, 1735–38 – kapelmeisteris ir kompozitorius. Prieglaudos orkestrui sukūrė kūrinių, rengė jo viešus koncertus Venecijoje ir Italijos kituose miestuose. Kaip smuikininkas virtuozas koncertavo daugelyje Europos šalių. Nuo 1732 gyveno Vienoje.
Kūryba
A. Vivaldi ištobulino concerto grosso žanrą (atskyrė tutti ir concertino grupes, išryškino harmoninius kontrastus). Kaip smuikininkas virtuozas įdiegė naują artikuliaciją, faktūrą, figūracijas, aplikatūrą, aukščiausią smuiko registrą, skordatūrą ir kita. Šias naujoves A. Vivaldi pirmą kartą panaudojo koncertuose orkestrui. Vienas pirmųjų koncertams taikė programinius pavadinimus (Keturi metų laikai, Audra jūroje, Medžioklė), naudojo iliustratyvius elementus.
Ritminė, dažnai motorinė, A. Vivaldi temų raiška ir vyraujanti homofoniška faktūra padėjo pagrindus baroko funkcinei harmonijai. Vokaliniai pasaulietiniai ir bažnytiniai kūriniai susiję su baroko operos tradicijomis, spalvingai instrumentuoti. A. Vivaldi stilius turėjo įtakos Mannheimo mokyklos kompozitoriams, Vienos klasicistinei mokyklai, neoklasicizmo (I. Stravinskio) muzikai. Jaunystėje susiklostęs A. Vivaldi muzikos stilius gyvenimo pabaigoje buvo kritikuojamas, A. Vivaldi muzika buvo visai pamiršta. 19 a. F. Mendelssohnas‑Bartholdy bandė ją gaivinti.
Kūriniai
Sukūrė apie 60 operų (kūrė Venecijos ir Europos kitiems teatrams; išliko apie 17 ir dar 6 operų fragmentai), tarp jų – Įniršęs Rolandas (Orlando furioso 1727), Ištikimoji nimfa (La fida ninfa 1732), 41 pasaulietinę kantatą solo moteriškam balsui (beveik visos sopranui) ir skaitmeniniam bosui (keletas instrumentiniam ansambliui), 4 oratorijas (išliko Triumfuojanti Judita / Juditha triumphans 1716), instrumentinių kūrinių (vertingiausia kūrybos dalis): apie 550 koncertų, tarp jų – apie 370 solo instrumentui ir orkestrui (242 koncertai smuikui; išpopuliarėjo ciklas Keturi metų laikai / Le quattro stagioni, apie 1725), 52 dviem instrumentams, 34 trims ir daugiau instrumentų su orkestru, 22 koncertai kameriniam ir 60 koncertų styginiam orkestrui, 62 sonatos solo instrumentams (46 smuikui) ir skaitmeniniam bosui, 28 sonatos dviem instrumentams ir skaitmeniniam bosui. Tarp bažnytinių kūrinių – 2 Magnificat, 3 Salve Regina, 14 mišparų, Kyrie, 2 Gloria, Stabat Mater, 55 motetai.
Kūrybos tyrimai ir sklaida
20 a. 4 dešimtmetyje pradėta domėtis A. Vivaldi muzika, ji itin išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. 1939 A. Casella surengė pirmąją A. Vivaldi muzikos savaitę. 1947 Venecijoje A. Fanna įsteigė A. Vivaldi kūrinių paieškos, tyrimo, katalogavimo ir leidybos institutą (daugelį metų vadovavo kompozitorius G. F. Malipiero). P. Ryomas sudarė A. Vivaldi kūrinių katalogą (pirmą kartą išleistas 1973 Kopenhagoje).
L: M. Pincherle Vivaldi. Genius of the Baroque New York 1957; W. Kolneder A. Vivaldi. Leben und Werk Wiesbaden 1965, A. Vivaldi. Dokumente seines Lebens und Schaffens Berlin 21983; H. Ch. R. Landon Vivaldi. Voice of the Baroque London 1993; P. Ryom Antonio Vivaldi: Thematisches‑systematisches Verzeichnis seiner Werke Wiesbaden 2007.
1915