CGRO kosminė observatorija, pavadinta A. H. Comptono garbei
Compton Arthur Holly (Artūras Holis Kòmptonas) 1892 09 10Wooster (Ohajo valstija) 1962 03 15Berkeley, Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų mokslų akademijos (1927), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1928), daugelio užsienio mokslų akademijų narys. Dr. (1916).
Išsilavinimas ir veikla
1914 baigė Princetono universitetą. 1920–23 ir 1953–61 Vašingtono universiteto (Saint Louisas) profesorius; 1945–53 rektorius. 1941 vadovavo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos komisijai, tiriančiai branduolinės energijos panaudojimo karo tikslams galimybes. 1923–45 Čikagos universiteto profesorius, 1942–45 Metalurgijos laboratorijos direktorius. Dirbo Manhattano projekte.
Arthur Holly Compton
Mokslinė veikla
Darbai iš atomo ir branduolio, kosminių spindulių fizikos. 1922 atrado, kad medžiagos elektronų išsklaidytų rentgeno spindulių bangos ilgis pakinta (Comptono reiškinys); sukūrė šio reiškinio teoriją. Kartu buvo įrodytas fotono – elektromagnetinės spinduliuotės kvanto – buvimas. 1932 atrado kosminių spindulių intensyvumo priklausomybės nuo geografinės platumos reiškinį. 1921 subrandino sukinio idėją.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1927, su Ch. T. R. Wilsonu).
Atminimo įamžinimas
A. H. Comptono vardu pavadintas krateris Mėnulyje ir 1991 į orbitą paleista kosminė observatorija CGRO (angl. The Compton Gamma Ray Observatory – A. H. Comptono gama spindulių observatorija).