Schnitzler Arthur (Artūras Šncleris) 1862 05 15Viena 1931 10 21Viena, austrų rašytojas. Dr. (1885). Vienas žymiausių Vienos modernizmo atstovų. 1879–84 studijavo mediciną Vienos universitete. 1885 susipažino su S. Freudu. Domėjosi psichoanalize, hipnoze, įtaiga, specializavosi neurologijos srityje. 1886–96 dirbo gydytoju. Priklausė grupei Junges Wien. Buvo liberalių pažiūrų.
Arthur Schnitzler
Kūryboje susipynę realizmo, natūralizmo, impresionizmo bruožai, įtaigiai perteikta gyvenamojo laikotarpio Vienos atmosfera, Habsburgų monarchijos išorinis spindesys ir jos žlugimo apraiškos. Moralinis skepticizmas derinamas su kritinėmis tendencijomis. Pabrėžiama pasąmonės reikšmė, vidinė instinktų ir valios kova, dorovinė atsakomybė. Ryšku tikrovės ir regimybės, tiesos ir iliuzijos, tvarkos ir chaoso priešprieša; kūrinių veikėjai vaizduojami ribinėmis gyvenimo aplinkybėmis, jiems būdinga melancholija, iracionalus elgesys, nuotaikų kaita, erotinės fantazijos. Kūryboje daugiausia reikšmės skiriama intymiai žmogaus gyvenimo sferai, psichikos įvairiems reiškiniams. Parodoma meilės, draugystės, ištikimybės netvarumas, visuomenės susvetimėjimas (novelės Mirusieji tyli / Die Toten schweigen 1897, lietuvių kalba 1991, Išminčiaus žmona / Die Frau des Weisen 1897, lietuvių kalba 1935, 1976, pavadinimu Mokytojo žmona 1937, Našlys / Der Witwer 1894, lietuvių kalba 2006, Viengungio mirtis / Der Tod des Junggesellen 1907). Dažni išsiskyrimo, išdavystės, tragiško likimo motyvai (novelės Atsisveikinimas / Ein Abschied 1896, Redegondos dienoraštis / Das Tagebuch der Redegonda 1911).
Moterų paveiksluose išryškinama visaverčio gyvenimo geismas, santuokinės neištikimybės pasekmės (apysakos Ponia Berta Garlan / Frau Berta Garlan 1900, lietuvių kalba pavadinimu Berta 2005, Teisėjo žmona / Die Frau des Richters 1925), parodomas besąlygiškas atsidavimas partneriui (novelė Graikų šokėja / Die griechische Tänzerin 1902). Motinos ir sūnaus santykių vaizdavimui būdinga ir froidistinė traktuotė (apsakymai Sūnus / Der Sohn 1892, lietuvių kalba 1936, Ponia Beata ir jos sūnus / Frau Beate und ihr Sohn 1913). Vienoje garsiausių novelių, parašytoje vidiniu monologu, Leitenantas Gustlis (Leutnant Gustl 1900, lietuvių kalba 1991) komiškai atskleidžiamas karininkų luomo tuščiagarbiškumas.
Vėlesnėje prozoje (nuo 1918) plėtojamos sapno, žaidimo, ligos temos (Žaidimas ryto prieblandoje / Spiel im Morgengrauen / 1927, Pabėgimas į sutemas / Flucht in die Finsternis 1931). Novelėje Panelė Elzė (Fräulein Else 1924, lietuvių kalba 1931 21932) vaizduojama jaunos merginos, kuri tampa šeimos finansinės krizės auka, tragedija. Vienas originaliausių kūrinių – apysaka Sapno novelė (Traumnovelle 1926, lietuvių kalba pavadinimu Plačiai užmerktos akys 2005 22006, filmas 1999, režisierius S. Kubrickas), jame atskleidžiama pasąmonės sritis, alegoriniais vaizdais panaikinama tikrovės ir subjektyvių (erotinių) fantazijų riba. Sukūrė vienaveiksmių pjesių ciklą Anatolis (Anatol 1893), pjeses Flirtas (Liebelei 1895), Testamentas (Das Vermächtnis 1898, lietuvių kalba pavadinimu Fariziejai 1920), Žaliasis kakadu (Der grüne Kakadu 1898), Ratelis (Reigen, išspausdinta 1903, oficialios kritikos įvertinta kaip pornografinis kūrinys kurį laiką buvo uždrausta, pastatyta 1920, lietuvių kalba pastatyta 2010 pavadinimu 10 dialogų apie meilę), Jaunasis Medardas (Der junge Medardus 1910), Profesorius Bernardis (Professor Bernhardi 1912) ir kitas. Parašė romanus Laisvės linkui (Der Weg ins Freie 1908, lietuvių kalba 2011, kritikuojamos antisemitizmo tendencijos Austrijoje), Terezė. Moters gyvenimo kronika (Therese. Chronik eines Frauenlebens 1928), autobiografiją Jaunystė Vienoje (Jugend in Wien, išleista 1968). Pagal kūrinius sukurta televizijos ir kino filmų.
J. Baltrušaitis sukūrė (rusų kalba) eiliuotą prologą A. Schnitzlerio pantomimai Pjeretės šydas (Der Schleier der Pierette 1910, lietuvių kalba išspausdinta 2007), kuri 1913 buvo pastatyta Maskvos kameriniame teatre. Lietuvių kalba dar paskelbta kitų novelių.
2931