August Strindberg

Strindberg August (Augustas Strndbergas) 1849 01 22Stokholmas 1912 05 14Stokholmas, švedų rašytojas, dailininkas. 1867–72 studijavo Uppsalos universitete. Dirbo mokytoju, žurnalistu, 1874–82 – Stokholmo karališkojoje bibliotekoje. Dėl socialistinių pažiūrų 1883 buvo priverstas emigruoti, gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje. 1898 grįžo į Švediją. 1907 Stokholme su A. Falcku įkūrė Intymųjį teatrą.

Literatūrinė kūryba

Debiutavo istorine pjese Meistras Ulofas (Mäster Olof 1872). Pirmajame romane Raudonasis kambarys (Röda rummet 1879, lietuvių kalba 1989 ²2005) gvildenama iliuzijų žlugimo, miesčioniškos visuomenės ydų temos, romane Pamišėlio išpažintis (En dåres försvarstal 1888, lietuvių kalba 1992 ⁴2023) gilinamasi į santuokos problemas. Pjesėse Tėvas (Fadren 1887, lietuvių kalba pastatyta 1908, 1989, 1998), Freken Julija (Fröken Julie 1888, filmas 1951, režisierius A. Sjöbergas, lietuvių kalba pastatyta 1937, 1977, 1993, 2010) vaizduojama vyro ir moters psichologinė kova, ryšku natūralizmo bruožai. Istorinėms dramoms Gustavas Vaza (Gustav Vasa 1899), Erikas XIV (Erik XIV 1899, lietuvių kalba 2005), Kristina (1901) būdinga realistinė poetika, Bažnyčios veiklos kritika.

August Strindberg (fotografas R. Roesleris, 1881)

Autobiografinės prozos kūriniuose (novelių rinkinys Vedybos / Giftas 2 dalys 1884–86, romanas Tarnaitės sūnus / Tjänstekvinnans son 4 dalys 1886–87) gilinamasi į vyro ir moters santykius, daug mistikos elementų. Romanuose Hemsio salos gyventojai (Hemsöborna 1887, lietuvių kalba pavadinimu Hemsio salos žmonės 1989 ²2005), Šcheruose (Skärkarlsliv 1890), Juodosios vėliavos (Svarta fanor 1907, lietuvių kalba 1998) vaizduojama Švedijos provincija, kritikuojama Švedijos bažnyčia, yra autobiografinių elementų, analizuojama psichologinės krizės. Vėlyvojoje prozoje (knygos Pragaras / Inferno 1897, lietuvių kalba 1998, Legendos / Legender 1898, Vienišas / Ensam 1903, lietuvių kalba 1992) gausu filosofinių svarstymų. Vėlyvosioms dramoms (Kelias į Damaską / Till Damaskus 3 dalys 1898–1904, lietuvių kalba pastatyta 1986, 2007, Velykos / Påsk 1901, lietuvių kalba pastatyta 2009, Sapnas / Ett drömspel 1902, lietuvių kalba išleista 1973, pastatyta 1995, Mirties šokis / Dödsdansen 1901, lietuvių kalba pastatyta 1973, Šmėklų sonata / Spöksonaten 1907, lietuvių kalba pastatyta 1998, 2011, išleista 2005) būdinga ekspresionistinis ir siurrealistinis vaizdavimas, autobiografinės detalės. Sukūrė poezijos, parašė publicistikos (Mėlynoji knyga / En blå bok 4 t. 1907–12). Kūrinių lietuvių kalba paskelbta Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje (knyga 69), 1993 išleistas romanas Atviroje jūroje, 1977 pastatytas televizijos spektaklis Kuri stipresnė, 1981 – teatro spektaklis Kreditoriai.

Dailės kūriniai

Buvo dailininkas savamokslis (dailės pramoko iš draugų dailininkų). Ankstyvųjų tapybos kūrinių išliko mažai, jų pagrindiniai motyvai – jūra (dažniausiai audringa), pavieniai medžiai arba gėlės smėlėtose pakrantėse ar ant tuščių uolų. 1874 nustojo tapyti, bet tapo vienu žymiausių Švedijos dailės kritikų, t. p. Švedijos dailininkų radikalaus judėjimo ideologu (šis judėjimas vėliau išsirutuliojo į prieš Dailės akademiją protestuojančią dailininkų draugiją Konstnärsförsbund). Šiuo laikotarpiu sukūrė eskizų savo literatūriniams kūriniams iliustruoti. 1886 Šveicarijoje pradėjo fotografuoti, sukūrė autoportretų ciklą. 1889 grįžęs į Stokholmą eksperimentavo piešimo ir skulptūros srityje (skulptūra Verkiantis berniukas 1891). 1892 vėl pradėjo tapyti. Šio laikotarpio paveikslai labiau spontaniškos manieros, dažniausiai tapė jūrą, ypač audringą. Nutapė pusiau abstrakčių paveikslų (Pūga jūroje, Audra jūroje, abu 1894), sukūrė ready-made. Vėlyvojo laikotarpio paveiksluose didesnę reikšmę turi ne forma, o siužetas, vyrauja mirties, destrukcijos tematika (Banga 1901, Miestas 1903). Paskutinius paveikslus nutapė 1905, jiems būdinga romantinė nuotaika (realistinių formų Eglių miškas). Dalyvavo Venecijos bienalėje (1890).

1

1665