Augusto II Stipriojo portretas (aliejus, apie 1718, dailininkas Louis de Silvestre, Nacionalinis muziejus Poznanėje)
Augùstas II 1670 05 12Dresden 1733 02 01Varšuva, Saksonijos kurfiurstas Frýdrichas Augùstas I (Friedrich August I; nuo 1694), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697–1704 ir nuo 1709). Augusto III tėvas. Dėl didelės fizinės jėgos pramintas Stipriuoju. Gyveno išlaidžiai, mėgo pramogas. Saksonijos kurfiurstu tapo po brolio mirties, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovu – remiamas Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchų (Petro I, Leopoldo I ir Frydricho III), saksų kariuomenės, papirkęs įtakingus ATR ponus ir slapta persikrikštijęs iš protestantų į katalikus. Būdamas Saksonijos absoliutinis valdovas siekė tokiu tapti ir ATR. Pasinaudojęs 17 a. pabaigoje vykusiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų ir Oginskių grupuočių kovomis į Lietuvą įvedė saksų kariuomenę; ji turėjo kovoti su Sapiegomis.
Augusto II Stipriojo portretas (aliejus, apie 1718, dailininkas Louis de Silvestre, Nacionalinis muziejus Poznanėje)
Norėdamas atsiimti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (kartu su Lenkija) valdytas ir švedų užimtas Pietų Estiją bei Latvijos Vidžemę 1698 su Petru I sudarė antišvedišką sutartį. Saksų įsiveržimu į Vidžemę ir Rygos apgultimi prasidėjo Šiaurės karas (1700–21). Biržų sutartimi (1701 pradžia) Augustas II susitarė su Petru I veiksmingiau kariauti su Švedija, bet jos kariuomenė (vadovaujama karaliaus Karolio XII) 1701 07 19 prie Rygos sumušė saksus, 1701 07–09 įsiveržė į Lietuvą, 1702 04 05 užėmė Vilnių, vėliau – didelę Lenkijos dalį, 1703 – Saksoniją. Švedų šalininkai 1704 02 16 pašalino Augustą II iš ATR sosto (oficialiai atsisakė 1706).
Augusto II taleris (1702, Leipcigo monetų kalykla)
ATR Seimui 1704 07 12 valdovu išrinkus Stanislovą Leščinskį Augusto II šalininkai 1704 08 30 Narvos sutartimi sudarė ATR ir Rusijos karinę sąjungą. Po Poltavos mūšio (1709 07 08) Augustas II su Petru I sudarė Torunės sutartį (1709 10 20) ir vėl tapo ATR valdovu. Petras I kaip tarpininkas įvedė į ATR Rusijos kariuomenę. Jam tarpininkaujant 1716 sudaryta Augusto II ir Stanislovo Leščinskio šalininkų taika; jos sąlygas patvirtino vadinamasis Nebylusis seimas (1717). Lenkijos kariuomenė buvo sumažinta iki 18 000, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – iki 6200 karių. ATR liko Rusijos kariuomenė.
Valdant Augustui II dėl karų, didikų kovų, badmečių ir 1708–11 maro 1/3 sumažėjo gyventojų, smuko ūkis, sumenko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos ATR karinė galia ir politinė įtaka, iro valdymo sistema (iš 1717–33 vykusių 18 ATR seimų 13 iširo). ATR politinį gyvenimą vis labiau ėmė kontroliuoti Rusija, Prūsija, vėliau ir Austrija. Pats Augustas II turėjo planų dalį ATR atiduoti Prūsijai, kitą prijungti prie Saksonijos. 1697 priimtu coequatio iurium įstatymu buvo galutinai sulygintos Lenkijos ir Lietuvos bajorų bei valdžios institucijų teisės, lenkų kalba imta rašyti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų dokumentus. 18 a. pradžioje sumenkus Sapiegų galiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebeliko vienos itin įtakingos giminės, valstybės pareigūnai ėmė atstovauti didikų oligarchijai ir menkai gynė valstybės interesus.
Augusto II statula Dresdene (paauksuotas varis, 1736, skulptorius Ludwigas Wiedemannas, architektas Zacharias Longuelune’as)
L: K. Jarochowski Dzieje panovania Augusta II 1874; P. Haake August der Starke 1902; C. Gurlitt August der Starke 1924; J. Staszewski August II Mocny Wrocław 1998.
2200
-August der Starke; -August II Mocny; -Augustas II Stiprusis