„Black Lives Matter“ („Juodaodžių gyvybės svarbios“), BLM, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2013 įkurtas visuomeninis judėjimas, skirtas taikiais būdais (viešomis pilietinio nepaklusnumo akcijomis, protestais, mitingais) kovoti su rasizmu, institucine diskriminacija ir policijos pareigūnų smurtu prieš juodaodžius žmones. Dėl žiniasklaidos ir socialinių tinklų dėmesio ir išsamaus BLM veiklos viešinimo judėjimas 2013–20 įgavo tarptautinį mastą, aktyvūs BLM judėjimo padaliniai veikia Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje.
Tikslai ir struktūra
Bendras BLM judėjimo deklaruojamas tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rasizmo ir policijos smurto problemas ir reikalauti reformų, kurios užtikrintų teisingumą ir vienodas sąlygas visų rasių žmonėms. Protestais siekiama institucinių reformų ir visuomenės vertybinio požiūrio kaitos, parodant, kad juodaodžių gyvybės turėtų būti vertinamos kaip ir visų kitų rasių žmonių. Šalutiniai BLM judėjimo tikslai apima siekius įgyvendinti policijos, teismų, įkalinimo įstaigų, socialinės paramos sistemos pertvarkas. BLM aktyvistai JAV įsitraukė į juodaodžių bendruomenių pilietinio aktyvumo skatinimą, ragindami masiškiau dalyvauti vykstančiuose nacionaliniuose ir vietinio lygmens rinkimuose. BLM viešina įvairius juodaodžių kultūros veikėjų pasiekimus, didina jų žinomumą.
Black Lives Matter protesto akcija Niujorke (2020 06 07)
BLM aiškios centralizuotos struktūros neturi, judėjime dalyvauja įvairios su rasizmu ir diskriminacija kovojančios organizacijos ir aktyvistų grupuotės. Organizuojamose akcijose susiburiančios grupuotės paprastai nėra tarpusavyje instituciškai susijusios. BLM veikla remiasi konkrečiuose miestuose ar valstybėse veikiančių aktyvistų socialiniuose tinkluose organizuojamomis akcijomis, reaguojant į tuo metu aktualius su rasizmu ir policijos pareigūnų smurtu susijusius įvykius.
Istorija
Judėjimo atsiradimą paskatino ilgametės JAV socialinės įtampos ir didėjantis visuomenės nepasitenkinimas pasikartojančiais atvejais, kai juodaodžiai žmonės žūdavo dėl policijos pareigūnų veiksmų. Smurtu ir žmogžudystėmis kaltinamus policijos pareigūnus išteisinantys teismų sprendimai buvo išsamiai viešinami socialinėse medijose ir tai lėmė vis gausesnius protestus.
BLM judėjimą interneto platformoje 2013 įkūrė trys juodaodžių teisių aktyvistės – Patrisse Cullors, Alicia Garza ir Opal Tometi. Jos sukūrė BLM šūkį kaip grotažymę (#BlackLivesMatter), reaguodamos į tuo metu rezonansinį teismo sprendimą išteisinti Floridos valstijoje juodaodį paauglį be aiškios priežasties nužudžiusį savanorį pareigūną George’ą Zimmermaną. BLM grotažymė tapo interneto platformos, kuri suvienijo skirtingas protestuojančias grupes į bendrą tinklą, pagrindu.
BLM judėjimas įgavo didesnį palaikymą JAV kartojantis skandalingiems juodaodžių nužudymams. 2014 policijos pareigūnai nužudė Ericą Garnerį (praeivis šį įvykį nufilmavo), Michaelą Browną ir paauglį Tamirą Rice’ą. Po šių įvykių kilę protestai sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir BLM tapo vienijančiu šūkiu įvairiose šalyse vykstantiems protestams prieš rasizmą. BLM judėjimo žinomumą ir įtaką toliau stiprino vėlesni rezonansiniai nužudymai JAV: 2015 – Walterio Scotto, 2016 – Altono Sterlingo ir Philando Castile’o, 2018 – Stephono Clarko, 2020 – Breonnos Taylor ir George’o Floydo. Pastarasis policijos pareigūnų įvykdytas beginklio juodaodžio nužudymas sukėlė vienus didžiausių JAV istorijoje protestų, kurie įtraukė dešimtis milijonų žmonių. Įvykis sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir labai padidino JAV visuomenės pritarimą BLM judėjimui.
BLM judėjimas 2013–20 sulaukė vis didesnio palaikymo už JAV ribų. Įvairiose pasaulio šalyse su rasizmu kovojančios organizacijos ėmė naudoti šio judėjimo simboliką protestuodamos prieš vietines rasizmo ir diskriminacijos apraiškas. Didelės demonstracijos 2016 ir 2020 surengtos Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Prancūzijoje, Kanadoje. 2020 07 BLM palaikančios eitynės surengtos Lietuvoje.
Judėjimo kritika
BLM judėjimas sulaukia oponentų kritikos dėl kai kurių kontroversiškų deklaruojamų tikslų ir veikimo būdų. BLM protesto akcijos dažnai pritraukia mažesnes kraštutinių pažiūrų (dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų) grupuotes, keliančias riaušes ir užsiimančias vandalizmu. BLM aktyvistai oficialiai atsiriboja nuo bet kokių smurtinių veiksmų ar smurtą skatinančių grupuočių, bet pasikartojantys neramumai jų organizuojamuose protestuose didina dalies visuomenės skeptiškumą judėjimo atžvilgiu. Kontroversiškai vertinamas BLM aktyvistų deklaruojamas siūlymas sumažinti policijos finansavimą. Šio siūlymo priešininkai iš dešiniųjų organizacijų pabrėžia BLM aktyvistų ideologinį šališkumą ir neatsakingą požiūrį į visuomenės saugumą.
3195