Borsas Godunòvas (Boris Godunov) apie 1552 1605 04 23Maskva, Rusijos caras (1598–1605). Totorių kilmės.
Borisas Godunovas (17 a., Valstybinis istorijos muziejus Maskvoje)
Buvo Ivano IV Rūsčiojo patikėtinis; iškilo ištekinęs seserį už jo ligoto sūnaus Fiodoro. Šiam paveldėjus sostą 1584–98 – faktinis šalies valdovas. Po Fiodoro I mirties pasibaigus Riurikaičių dinastijai (Borisas Godunovas buvo kaltinamas 1591 nužudęs caraitį Dmitrijų Ivanovičių), 1598 išrinktas caru. Tęsė Ivano IV Rūsčiojo valstybės centralizavimo politiką. Rėmėsi tarnybiniais bajorais. Jo pastangomis Maskvos metropolija 1589 buvo pertvarkyta į patriarchiją. Skatino Sibiro kolonizaciją, po sėkmingo karo su Švedija 1595 atgavo kai kurias per Livonijos karą prarastas žemes. Siekė įsitvirtinti Kaukaze, Pavolgyje (pastatydino ten miestų, tvirtovių – Samarą, Saratovą ir kita). Plėtė užsienio prekybą, bandė šiek tiek sueuropinti šalį (siuntė pavaldinius mokytis į užsienį, leido statyti evangelikų liuteronų bažnyčias).
Borisas Godunovas (17 a., Valstybinis istorijos muziejus Maskvoje)
Neįveikė šalies ūkio suirutės (dėl nederliaus 1601–03 kilo badas). Persekiojo galimus varžovus, todėl stiprėjo bojarinų opozicija. Mirė per karą (1604–05) su Dmitrijumi Apsišaukėliu I (tada Rusijoje prasidėjo Didžioji suirutė). Boriso Godunovo sūnus Fiodoras II soste teišsilaikė 7 savaites.