Bòtnijos lanka (šved. Bottniska viken, suom. Pohjanlahti), Baltijos jūros dalis į šiaurę nuo Alandų salų, tarp Švedijos ir Suomijos. Plotas 115 500 km2, didžiausias gylis 294 m; ilgis (iš šiaurės į pietus) 668 km, didžiausias plotis 240 kilometrų. Botnijos įlanką su Baltijos jūra jungia Pietų Kvarkeno, Deleto ir Skifteto sąsiauriai. Pakrantėse daug šcherų. Vaasos šcherai skiria Botnijos įlanką į 2 dalis: šiaurinę – Bottenvikeną (suomių kalba Perämeri) ir pietinę – Bottenhavetą (suomių kalba Selkämeri), arba Botnijos jūrą; jas jungia Šiaurės Kvarkeno sąsiauris. Paviršiaus vandens temperatūra vasarį nuo –1 iki 0 oC, rugpjūtį 14–15 oC. Įlankos šiaurinė dalis ir pietinės dalies priekrantės būna užšalusios nuo lapkričio iki gegužės pabaigos. Druskingumas šiaurėje 2 ‰, pietuose 5,5 ‰. Žvejojamos silkės, lašišinės žuvys.Į Botnijos įlanką įteka Dalälvenas, Ljunganas, Indalsälvenas, Ångermanälvenas, Luleälvenas, Torneälvenas, Kemijoki.
Botnijos įlanka
Didžiausi uostai: Vaasa, Oulu, Pori (Suomija), Sundsvallis, Luleå, Umeå (Švedija).
2403