Brest (bltr. Брэст, rus. Брест, Brèstas), Lietuvõs Brastà (rus. Brest-Litovsk), Brastà, miestas Baltarusijos pietvakariuose, Lenkijos pasienyje, prie Varšuvos–Maskvos geležinkelio ir plento; Bresto srities centras. Srities pavaldumo miestas.
339 700 gyventojų (2020). Upių uostas prie Bugo ir Muchaveco santakos (čia baigiasi Dniepro–Bugo kanalas). Oro uostas.
Mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, avalynės, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė. Suvenyrų gamyba.
Universitetas (nuo 1995; 1945 įkurtas pedagoginis institutas), technikos universitetas (nuo 2000; 1966 įkurtas politechnikos institutas). Dramos ir muzikos, lėlių teatrai. Filharmonija.
Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.
2271
Architektūra
Bresto tvirtovės Chełmo vartai (19 a. pradžia)
10 a. Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. 12 a. pastatyta medinė pilis, 13 a. iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, 14 a. – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: 16 a. antra pusė–17 a. pirma pusė, 18 a. pabaiga–19 a. pirma pusė. 1830–42 senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per II pasaulinį karą miestas sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje pastatytas II pasaulinio karo kovoms atminti memorialinis kompleksas Bresto tvirtovė-didvyrė (1971, skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kiti).
1504
Istorija
Bresto pradžia – senovės Rusios miestas Berestje, įkurtas 9 a. pradžioje Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. 19 a. čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas. Brestas pirmąkart paminėtas 1017.
11 a. pradžioje priklausė Turovo, nuo 1020 Lenkijos, nuo 1044 Kijevo, nuo 12 a. vidurio Voluinės kunigaikščiams. Apie 1319 prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). 1379 sudegintas kryžiuočių. 1390 gavo Magdeburgo teises.
Nuo 14 a. pabaigos į Brestą kėlęsi žydai sudarė seniausią LDK žydų bendruomenę, kuri iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto gavo privilegiją. Brestas tapo LDK žydų bendruomenių centru, 1514 Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms.
Nuo 1413 LDK seniūnijos, nuo 1520 apskrities, nuo 1566 vaivadijos centras. 1553–67 Breste veikė Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurta evangelikų reformatų spaustuvė.
1596 sudaryta Brastos bažnytinė unija. Mieste 1653 posėdžiavo Abiejų Tautų Respublikos seimas, buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, kūrėsi konfederacijos (1605, 1612). 1795 užimtas Rusijos imperijos ir Brest Litovsko vardu (taip vadintas nuo 17 a. pabaigos, 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės lietuvių spaudoje – Lietuvos Brasta) tapo apskrities centru. 1842 baigta statyti Bresto tvirtovė. 1915 Brestas užimtas vokiečių.
1918 03 03 po Sovietų Rusijos ir Vokietijos derybų čia pasirašyta Bresto taika. 1919–39 valdė Lenkija (vadintas Brestu prie Bugo, lenkiškai Brześć nad Bugiem). SSRS ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 09 mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai (1941–44 okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis 1941 truko beveik mėnesį).
2271
Archeologiniai tyrinėjimai
1969–81 baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m2 plotą. Atidengtas apie 7 m kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių (medinių) grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie 13 a. pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.
-Berestje; -Brestas prie Bugo; -Brześć nad Bugiem
1490