Brèsto taikà, Sovietų Rusijos taikos sutartis su Centrinėmis valstybėmis (Vokietija ir Austrija-Vengrija) bei jų sąjungininkėmis Turkija ir Bulgarija, pasirašyta Brest Litovske (dabar Brestas). Baigė Rusijos dalyvavimą I pasauliniame kare ir faktiškai nutraukė jos sąjungą su Antantės valstybėmis.
Pagal sutartį, Rusija atsisakė Lietuvos, Latvijos, Estijos, dalies Baltarusijos, iš Suomijos ir Ukrainos turėjo išvesti kariuomenę (šias šalis kontroliavo Vokietija, bet jų neaneksavo). Turkijai atiteko Karsas, Ardahanas, Batumi. Sovietų Rusija įsipareigojo pasirašyti taiką su Ukrainos Liaudies Respublika ir drauge nustatyti abiejų šalių bendrą sieną, demobilizuoti visą kariuomenę (ir kuriamą Raudonąją armiją). Pagal 1918 08 27 papildomą susitarimą Sovietų Rusija turėjo sumokėti Vokietijai 6 mlrd. markių kontribuciją.
Bresto taikos iniciatorė buvo Sovietų Rusijos vyriausybė, kuriai reikėjo atokvėpio savo režimui įtvirtinti. Derybos dėl taikos prasidėjo 1917 12 22 (nuo 12 03 vyko derybos dėl paliaubų, jos pasirašytos 12 15), bet 1918 01 atsidūrė aklavietėje: sovietų delegacija, kuriai nuo 1918 01 09 vadovavo L. Trockis, neketino priimti Centrinių valstybių reikalavimų ir vilkino derybas (tikėtasi netrukus kilsiant revoliuciją Vakarų Europoje). 1918 02 09 Centrinėms valstybėms pasirašius sutartį su Ukraina ir pareikalavus Sovietų Rusijos atsakymo, L. Trockis paskelbė naują sovietų politiką: nekariauti, bet taikos nepasirašyti. Po 1918 02 18 pradėto sėkmingo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos puolimo V. Lenino pastangomis Sovietų Rusija priėmė dar nepalankesnes sąlygas. Vokietijoje žlugus monarchijai ir suirus Austrijai-Vengrijai Sovietų Rusija 1918 11 11 anuliavo Bresto taiką kaip primestą jėga.
Vokietijos karininkai 1918 01 07 pasitinka į Brest Litovską atvykstančią Sovietų Rusijos delegaciją (centre – L. Kamenevas)
Bresto taikos reikšmė Lietuvai
Lietuvos politinės jėgos stengėsi pasinaudoti 1917 12 03 prasidėjusiomis derybomis dėl paliaubų. Lietuvos krašto taryba (Lietuvos Taryba), siekdama pirmiausia atsiskirti nuo Rusijos, 1917 12 11 priėmė deklaraciją, palankią Vokietijai. A. Voldemaras, Ukrainos delegacijos narys, atvyko į Brestą paremti vokiečių pozicijų, siūlė generolui M. Hoffmannui organizuoti lietuvių pulkus kovai su bolševikais. Sovietų Rusijos delegacijos narys buvo V. Kapsukas.
Lietuvos gyventojai buvo nepatenkinti vokiečių okupantais. Lietuvos krašto taryba 1918 02 16 paskelbė Vasario 16 Aktą, kuriame nebuvo minimi jokie Lietuvos ryšiai su Vokietija. Po Bresto taikos Lietuvą ir toliau valdė vokiečių okupacinė valdžia, bet Bresto taika sudarė sąlygas Lietuvai politiškai atsiriboti nuo Rusijos, darėsi lengviau iš jos grįžti lietuviams tremtiniams ir karo pabėgėliams. Kartu sustiprėjo Lietuvos nepriklausomybės siekiančios politinės jėgos.
Brest Litovsko taika; Brastos taika
1901