Britų Kolumbija

Brtų Kolùmbija (British Columbia), provincija Kanados vakaruose, prie Ramiojo vandenyno.

Pietuose ribojasi su Jungtinių Amerikos Vastijų pagrindine teritorija, šiaurės vakaruose – su Aliaskos valstija. Ramiajame vandenyne provincijai priklauso Vancouverio sala, Karalienės Karolinos salos ir kitos salos.

Plotas 944 735 km². 5,32 mln. gyventojų (2022).

vynuogynai Okanagano slėnyje Britų Kolumbijos pietuose; tolumoje – Vaseux ežeras ir McIntyre Bluffso uola

Centras – Viktorija (Vancouverio saloje; 96 400 gyventojų, 2022); didžiausias miestas – Vancouveris (706 000 gyventojų, 2022); aglomeracijoje 2,43 mln. gyventojų (2021).

Britų Kolumbijos paviršius kalnuotas. Daugiau kaip 3/4 teritorijos aukščiau kaip 900 m. Vakaruose yra Pakrantės kalnai, rytinėje dalyje – Uoliniai kalnai (didžiausias aukštis 3954 m, Robsono kalnas), viduryje – 1200–1500 m aukščio plynaukštės (Fraserio, Nechako).

Klimatas vidutinių platumų žemyninis (žiemos labai šaltos, vasaros šiltos) ir pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, pakrantėje – vidutinių platumų jūrinis. Uoliniai kalnai labai suskaidyti upių slėnių.

Britų Kolumbijos didžiausia upė – Fraseris. apie 65 % Britų Kolumbijos teritorijos užima miškai (apie 50 % Kanados miškų išteklių), daugiausia spygliuočių (eglės, kėniai, kedrai). Yoho nacionalinis parkas.

Kasama anglys, švino, cinko, vario, geležies, molibdeno rūdos, auksas, sidabras, šiaurės rytuose gaunama nafta ir gamtinės dujos. Medienos apdirbimo, popieriaus (Powell Riveryje, Ocean Fallse), maisto (daugiausia žuvų konservavimo; Vancouveryje, Prince Ruperte), chemijos pramonė, spalvotoji metalurgija (švino, cinko lydymas), metalo apdirbimas, mašinų gamyba, naftos perdirbimas. Apie 1/2 pramonės produkcijos pagaminama Vancouveryje; kiti pramonės centrai – Trailis, Kitimatas.

Šiaurės Thompsono upė

Žemės ūkio svarbiausi rajonai – Fraserio upės, Okanagano ežero slėniai. Veisiami galvijai (pienui), naminiai paukščiai. Dirbamoji žemė užima apie 5 % Britų Kolumbijos teritorijos. Daržininkystė, gėlininkystė, sodininkystė. Kertamas miškas. Žvejyba (gaudomos daugiausia lašišinės žuvys).

Per Britų Kolumbiją iš Kanados rytinės dalies iki Vancouverio eina geležinkelis ir plentas. Jūrų uostai – Vancouveris, Prince Rupertas. Vancouveryje yra tarptautinis oro uostas. Iš Britų Kolumbijos šiaurės rytinės dalies į Vancouverį nutiestas dujotiekis.

2019 Britų Kolumbiją aplankė apie 23 mln. turistų, iš jų apie 6 mln. – užsienio turistų.

Istorija

Žmonės dabartinės Britų Kolumbijos teritorijoje apsigyveno maždaug prieš 10 000 metų. 18 a. pabaigoje, prieš atvykstant europiečiams – ispanams ir britams, čia gyveno nutkai, kvakiutliai, cimšijanai, haidai ir kitos indėnų gentys.

19 a. pradžioje įkurtos pirmosios baltųjų kolonistų gyvenvietės. Nuo 1821 didesnę Britų Kolumbijos dalį valdė Hudsono įlankos bendrovė. 1849 Vancouverio sala paskelbta Didžiosios Britanijos kolonija. 1858 Fraserio upės slėnyje radus aukso, paspartėjo žemyninės dalies kolonizacija, čia sukurta Britų Kolumbijos kolonija. 1866 ji susijungė su Vancouveriu ir 1871 tapo Kanados dominijos 6‑ąja provincija. 19 a. pabaigoje nutiesus Kanados–Ramiojo vandenyno geležinkelį, gyventojų padaugėjo (1901 – 179 000, 1921 – 525 000). Atidarius Panamos kanalą (1921) padidėjo Britų Kolumbijos uostų reikšmė. Po II pasaulinio karo sparčiau plėtojamos provincijos šiaurinė ir rytinė dalys.

Lietuviai

Pirmieji lietuviai į Britų Kolumbiją atvyko 20 a. pradžioje, dauguma kūrėsi Vancouveryje. Iki II pasaulinio karo čia veikė A. Grinkaus suorganizuota Lietuvių literatūros draugija.

1948–50 į Vancouverį atvyko daugiau kaip 200 lietuvių karo pabėgėlių (dauguma jų vėliau persikėlė į Montréalį ir Torontą). 1953 J. Juškaičio iniciatyva įsteigtas Kanados lietuvių bendruomenės Britų Kolumbijos skyrius (pirmininkas M. Račys; 2002) 1956 įsteigė lietuvių mokyklą, kasmet švenčia Vasario 16, Kalėdas, Motinos dieną, rengia gegužines. Vancouveryje veikė Kanados lietuvių tarybos, Vasario 16 gimnazijos rėmėjų būrelio, Tautos fondo Kanados atstovybės Britų Kolumbijos skyriai, tautinių šokių grupė Atžalynas (įkurta 1967), gamtos mėgėjų klubas Bebras (įkurtas 1968), moterų dainininkių oktetas, dainininkų grupė Rudenėlis (1979–91). 1961–92 leistas mėnesinis biuletenis Rūta (anglų ir lietuvių kalbomis). 1972–73 rengta vietinės radijo stoties lietuviška programa Gimtosios padangės garsai. Britų Kolumbijos lietuviai aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybę; vien 1991 01–05 Vancouverio lietuviai su estais ir latviais surengė 15 demonstracijų.

1991 09 suorganizuota Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo padėkos šventė. 1996 K. Juras paskirtas Lietuvos garbės konsulu Britų Kolumbijai. 1998 atgaivintos tautinių šokių (vadovė Z. Kiaulienė), dainų grupės. 1999 įsteigtas sporto klubas Ateitis (vadovas L. Ažubalis), 2000 įkurta futbolo komanda (F. Irrgangas). 1951 Britų Kolumbijoje gyveno 738 (be Kanadoje gimusių), 1960 – apie 300 lietuvių, 1970 – apie 110 lietuvių šeimų, 1984 – apie 150, 1999 – apie 250 lietuvių.