Brunetto Latini

Latini Brunetto (Brunetas Latnis) po 1220Florencija 1294Florencija, italų rašytojas. Dirbo notaru. Buvo Florencijos gvelfų politinės grupuotės narys ir pasiuntinys Kastilijoje (1260). Po gibelinų pergalės Montaperti mūšyje 1260–66 gyveno tremtyje Prancūzijoje. Grįžęs į Florenciją aktyviai dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime: 1273 buvo miesto vyriausybės vadovas, 1287 – prioras. Domėjosi įvairiais literatūros ir mokslo klausimais. Tremtyje prancūzų kalba parašė enciklopedinio pobūdžio veikalą Lobyno knygos (Li Livres dou Trésor 3 knygos, parašyta 1262–66, išleista 1863), jo turinį itakų kalba sutrumpintai išdėstė eiliuotoje alegorijoje Mažasis Lobynas (Tesoretto). Pirmasis Europoje į italų kalbą išvertė Cicerono 3 kalbas (Už Ligarijų / Pro Ligario, Už Marcelą / Pro Marcello, Už karalių Dejotarą / Pro rege Deiotaro), t. p. parašė veikalą Retorika (Rettorica, išleista 1915). Jį sudaro Cicerono traktato Apie suradimą (De inventione) vertimas į italų kalbą ir komentarai. B. Latini kūryba turėjo įtakos italų prozos ir pasaulietinės kultūros raidai. A. Dante mini B. Latini Dieviškojoje komedijoje kaip savo mokytoją.

944