Maderna Bruno (Brunas Madèrna), iki 1933 Grossato 1920 04 21Venecija 1973 11 13Darmstadt, italų dirigentas, kompozitorius.
Išsilavinimas ir veikla
Kaip dirigentas debiutavo 12 metų, diriguodamas La Scala orkestrui. 1932–35 su juo koncertavo Milane, Trieste, Paduvoje ir Venecijoje. 1940 baigė Romos konservatoriją. 1941–42 tarptautiniuose kompozitorių kursuose Venecijoje studijavo pas G. F. Malipiero. Diriguoti dar mokėsi pas A. de Guarnieri Accademia Musicale Chigiana Sienoje (1941) ir Schercheno tarptautiniuose kursuose Venecijoje (1948). 1954 Milane su L. Berio įkūrė elektroninės muzikos studiją Studio di Fonologia Musicale (čia buvo atlikta elektroninės muzikos eksperimentų; vieni pirmųjų Europoje), leido žurnalą Incontri Musicali (ėjo 1956–60). 1957–58 Milano konservatorijoje vadovavo dvylikatonės kompozicijos kursams, 1958–67 (su P. Boulezu) tarptautiniam Darmstadto kameriniam ansambliui, kompozitorių ir dirigentų kursams Zalcburgo Mozarteume (1967–70).
Kaip dirigentas garsėjo šiuolaikinės muzikos interpretacijomis, dirigavo W. A. Mozarto operas, C. A. Debussy, G. Mahlerio simfoninius kūrinius. Dirigavo BBC, Hagos, Niujorko, Čikagos, Milano radijo (nuo 1971 nuolatinis dirigentas) orkestrams.
Kūriniai
Sukūrė operą Satyrikonas (Satyricon 1973), baletus Geležies amžius (Das eiserne Zeitalten 1952–53) ir Makbetas (Mackbeth 1962), koncertinių ir sceninių versijų ciklą Hiperionas (Hyperion 1962–69), kūrinių ciklą Serenata įvairių atlikėjų sudėtims (1946–69), kūrinių orkestrui, koncertų, tarp jų – du fortepijonui (1946, 1959), dviem fortepijonams (1948), fleitai (1954), trys obojui (1962, 1967, 1973), smuikui (1969), kamerinių instrumentinių kūrinių, kūrinių magnetofono juostai, vokalinių kūrinių, tarp jų – Kafkos „Proceso“ studijos (Studi per ‘Il processo’ di Kafka sopranui, deklamuotojui ir orkestrui, 1950), radijo ir televizijos pjesių, kino filmų muzikos.
L: M. Mila Maderna musicista europeo Torino 1976; R. Fearn Bruno Maderna London 1990.
646