Carl Friedrich Gauss
Gauss Carl Friedrich (Karlas Frydrichas Gáusas) 1777 04 30Braunschweig 1855 02 23Göttingen, vokiečių matematikas, astronomas, geodezininkas, fizikas.
Išsilavinimas ir veikla
1798 baigė Göttingeno universitetą, nuo 1807 jo Matematikos ir astronomijos katedros vedėjas, Astronomijos observatorijos direktorius, profesorius.
Mokslinė veikla ir knygos
1796 nagrinėdamas taisyklinguosius daugiakampius įrodė, kad skriestuvu ir liniuote apskritimą galima padalyti į (čia N – pirminis, n – sveikasis neneigiamas skaičius) lygių dalių. Tai įrodžius buvo galutinai išspręstas taisyklingųjų daugiakampių brėžimo uždavinys. Veikale Aritmetiniai tyrinėjimai (Disquisitiones Arithmeticae 1801) išdėstė skaičių teorijos ir aukštosios algebros klausimus. Pirmasis 1799 įrodė algebros pagrindinę teoremą – kiekvienas natūraliojo laipsnio daugianaris su kompleksiniais koeficientais turi bent vieną kompleksinę šaknį. Apibrėžė atsitiktinio dydžio normalųjį skirstinį. Sukūrė (bet nepaskelbė) elipsinių funkcijų teoriją, neeuklidinę geometriją. Savo sukurtu metodu apskaičiavo dviejų asteroidų orbitas; skaičiavimo rezultatus apibendrino veikale Dangaus kūnų judėjimo teorija (Theoria motus corporum coelestium 1809).
Carl Friedrich Gauss (aliejus, 1840, dailininkas Christianas Albrechtas Jensenas)
Tirdamas Žemės paviršiaus formą sukūrė paviršių vidaus geometriją ir tai aprašė veikale Bendrieji kreivųjų paviršių tyrimai (Disquisitiones generales circa superficies curvas 1828). Sukūrė aukštosios geodezijos pagrindus, juos paskelbė veikale Tyrimai aukštosios geodezijos klausimais (Untersuchungen über Gegenstände der Höheren Geodäsie 1842–47). 1830–40 bendradarbiaudamas su Wilhelmu Eduardu Weberiu sudarė simetrinę elektrinių ir magnetinių vienetų sistemą, sukonstravo pirmąjį Vokietijoje (1833) elektromagnetinį telegrafą. 1838 paskelbė bendrąją Žemės magnetizmo teoriją. Suformulavo vieną elektrostatikos dėsnių (Gausso dėsnis), sukūrė elektrinio potencialo teorijos pagrindus, paskelbė kapiliarumo teorijos studijų.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1001 Gaussia, krateris Mėnulyje, kalnagūbris Antarktidoje, pusiasalis rytinėje Grenlandijos dalyje, t. p. magnetinio srauto tankio vienetas gausas, programavimo kalba GAUSS.