von Weizsäcker Carl Friedrich (Karlas Frydrichasfon Veczekeris) 1912 06 28Kylis 2007 04 28Starnberg (Bavarija), vokiečių fizikas teoretikas, filosofas. R. von Weizsäckerio brolis. Daugelio šalių mokslų akademijų narys. Dr. (1933).
Išsilavinimas ir veikla
1933 baigė Leipcigo universitetą ir iki 1936 dirbo jame. 1936–42 dirbo Kaizerio Vilhelmo fizikos institute Berlyne, 1942–44 – Strasbūro universitete, 1946–57 M. Plancko instituto Göttingene Teorinės fizikos skyriaus vadovas (1969–80 šio instituto direktorius), 1957–69 – Hamburgo universitete; profesorius (1942).
Mokslinė veikla
Tyrimų svarbiausios sritys – atomo branduolio, elementariųjų dalelių fizika, kosmologija, žvaigždžių evoliucija. Per II pasaulinį karą su kitais kūrė atominę bombą Vokietijai. Pasiūlė pusiau empirinę formulę nukleono ryšio energijai branduolyje apskaičiuoti (Bethe’s ir Weizsäckerio formulė). Paaiškino branduolių metastabilių būsenų atsiradimą. Atskirai nuo H. A. Bethe’s 1938–39 išanalizavęs termobranduolinius vyksmus žvaigždės centre atrado anglies‑azoto ciklą. 1944 išplėtojo planetų atsiradimo hipotezę. Susirašinėjo su Č. Kavaliausku eschatologijos ir kitais klausimais.
Carl Friedrich von Weizsäcker
Knygos
Parašė daugiau kaip 30 knygų, svarbiausios: Fizikos pasaulyje (Zum Weltbild des Physik 1943), Gamtos vienybė (Die Einheit der Natur 1971), Fizikos struktūra (Aufbau der Physik 1985), Laikas ir žinios (Zeit und Wissen 1992).