von Clausewitz Carl Philipp Gottlieb (Karlas Filipas Gotlybas fon Kláuzevicas) 1780 06 01Burgas prie Magdeburgo 1831 11 16Breslau (dabartinis Vroclavas), Vokietijos karo veikėjas ir karo teoretikas. Generolas majoras (1818).
1805 baigė Berlyno karo akademiją. 1806 ir 1812–15 dalyvavo karuose su Napoleonu I (Napoleono karai), 1806–08 buvo prancūzų nelaisvėje. Nuo 1809 tarnavo Prūsijos kariuomenės generaliniame štabe. 1810–12 Berlyno karo mokykloje dėstė strategiją ir taktiką; 1818–30 jos direktorius. 1812 Napoleonui I užpuolus Rusiją (Prancūzijos–Rusijos karas), tarnavo jos kariuomenėje. Su J. Diebietschu vadovavo Rusijos derybų delegacijai, kuri 1812 12 30 pasirašė Tauragės konvenciją dėl Prūsijos kariuomenės neutralumo. 1813–14 mišraus Prūsijos ir Rusijos karių korpuso štabo viršininkas. Nuo 1814 tarnavo Prūsijos kariuomenėje; 1816–18 Žemutinio Reino karinės apygardos štabo viršininkas.
Carl Philipp Gottlieb von Clausewitz (19 a., dailininkas Karlas Wilhelmas Wachas)
Išanalizavo daugiau nei 130 žygių ir karų (1566–1815 laikotarpio), susistemino to meto kariavimo pokyčius ir išplėtojo karo filosofiją, kuri neprarado reikšmės ir naujausiais laikais. Pagal C. Ph. G. von Clausewitzą, karas nėra savitikslis – tai politikos tąsa kitokiomis priemonėmis. Jis sukūrė absoliutaus karo sampratą, pagal ją – reikia pulti priešo karines pajėgas, išteklius, civilius gyventojus ir palaužti jo norą kariauti; svarbiausias uždavinys – sutriuškinti priešą generaliniame mūšyje. C. Ph. G. von Clausewitzo idėjomis buvo pagrįsti Prūsijos veiksmai 1866, 1870–71 (Prancūzijos–Prūsijos karas) ir visų kariuomenių strategija per Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą.
Svarbiausias veikalas – Apie karą (Vom Kriege) išspausdintas rinkinyje Pomirtiniai kūriniai apie karą ir kariavimą (Hinterlassene Werke über Krieg und Kriegführung 10 tomų 1932–37).