von Linné Carl (Karlas fon Linjus), Carolus Linnaeus 1707 05 23Råshult (Kronobergo lenas) 1778 01 10Uppsala, švedų gamtininkas. Dr. (1935). Vienas Švedijos mokslų akademijos įkūrimo iniciatorių ir pirmasis jos prezidentas (nuo 1739). Paryžiaus mokslų akademijos narys (1762).
Nuo 1738 dirbo gydytoju Stokholme, nuo 1739 ligoninės vadovas; turėjo teisę skrosti lavonus mirties priežasčiai nustatyti. Nuo 1741 dėstė Uppsalos universitete, buvo botanikos sodo direktorius; profesorius (1741).
Veikale Gamtos sistema (Systema naturae 1735) paskelbė savo sukurtą pasaulio augalų ir gyvūnų sistemą, kurioje apibendrino 18 a. pirmos pusės botanikų ir zoologų darbus. Pirmasis panaudojo binarinę nomenklatūrą (kiekviena rūšis apibūdinama lotynišku genties ir rūšies požymio pavadinimu), kuria naudojamasi ir dabar. Apibrėžė rūšies sąvoką. Parodydamas organizmų įvairovės laipsniškumą įvedė aiškų keturnarį taksonominį skirstymą: klasė, būrys, gentis, rūšis; pavartojo variacijų terminą. Aprašė apie 10 000 augalų ir apie 6000 gyvūnų rūšių, augalus suskirstė į 24, gyvūnus – į 6 klases. Gamtos sistemos 12 leidime (1766) žmogų priskyrė žinduolių klasei (šalia šimpanzės ir orangutano). Augalų klasifikacijos svarbiausiu požymiu laikė žiedą. C. von Linné sistema buvo dirbtinė, bet paprasta ir patogi, todėl ji ilgai naudota praktiškai. T. p. jis suklasifikavo mineralus, dirvožemius, žmonių rases, ligas, daug rašė apie vaistinius augalus.
Carl von Linné portretas (aliejus, 1775, dailininkas Alexanderis Roslinas, Nacionalinis muziejus Stokholme)
Kiti svarbūs veikalai: Laplandijos flora (Flora lapponica 1732), Švedijos flora (Flora suecica 1745), Švedijos fauna (Fauna suecica 1746), Botanikos filosofija (Philosophia botanica 1751), Augalų rūšys (Species plantarum 2 tomai 1753).
2149